Sesuo Marija Laura Mainetti (1939 - 2000) Sesuo Marija Laura Mainetti (1939 - 2000) 

Būsima palaimintoji sesuo Marija Laura. Ne vien kankinystė

„Paprastai kankinys seka mūsų Viešpačiu, kuris ant kryžiaus atleido savo budeliams ir paaukojo savo kančią kitiems išgelbėti. Taip ir šv. Steponas, pirmasis kankinys, mirė atleisdamas. Sesuo Marija Laura elgėsi taip pat. Reikia pridurti, kad tokie žmonės kaip ji tarsi savaime gyvena tokia nuostata: pasirengimas dovanoti gyvenimą regimas mažuose, paprastuose dalykuose, kaip kad atvirumas tam, kuris yra antipatiškas ar blogai elgiasi“, – italų dienraščiui „La Stampa“ komentavo Francesca Consolini, Kryžiaus dukterų kongregacijos sesers Marijos Lauros Mainetti (1939–2000) beatifikacijos bylos postulatorė.

Birželio 19 dieną popiežius Pranciškus leido paskelbti dekretą dėl jos kankinystės. Gavus žinią apie būsimąją palaimintąją, visos Komo vyskupijos, kurioje sesuo Marija Laura gyveno, bažnyčios birželio 20 dienos vidudienį skambino varpais. Tačiau esant dabartinei situacijai dar nėra aišku, kada bus galima surengti beatifikacijos apeigas.

Vienuolė buvo nužudyta 2000 metų birželio 6-osios vakare Kjavenoje, šiaurės Italijoje. Šis nusikaltimas sulaukė didžiulio atgarsio žiniasklaidoje, mat nusikaltimo vykdytojos buvo trys nepilnametės merginos, vedinos satanistinių paskatų. Viena iš jų paskambino vienuolei ir pasakė  buvusi išprievartauta ir pastojusi. Kai sesuo Marija Laura nuskubėjo į sutartą vietą su ja sutikti, paaiškėjo, jog tai spąstai. Ji buvo apsvaiginta plytos smūgiu, o vėliau subadyta peiliu. Teisme merginos paliudijo, jog paskutiniai mirštančios sesers Marijos Lauros žodžiai buvo malda: „Viešpatie, atleisk joms“.

 

Tačiau pasak naujos palaimintosios beatifikacijos bylos postulatorės Francesca Consolini, nedera susitelkti vien į šokiruojančias nusikaltimo aplinkybes. Jos tik išryškino tai, ką sesuo Marija Laura subrandino per visus 61 gyvenimo metus: pasirengimą ir drąsą žengti į visas sunkias situacijas, nes tokia buvo jos misija ir toks tarnavimas Viešpačiui. Ji skelbiama palaimintąja ne vien kaip kankinė, kuri buvo nužudyta iš neapykantos tikėjimui, bet ir dėl kasdienio kantraus gyvenimo laikantis krikščioniškų nuostatų.  

„Reikia skirti sesers Marijos Lauros asmenybę nuo juodosios kronikos fakto, kurį plačiai aprašė žiniasklaida. Savo darbo kaip postulatorė metais atskleidžiau moterį, kurį gyvenime laikėsi Kryžiaus seserų charizmos esmės – visiško atsidavimo vargšams, ligoniams ir jaunuoliams, ypač trapiems ir pažeidžiamiems. Galėjau atidžiai perskaityti užrašus, kuriuos vienuolė žymėjosi visų pirma sau pačiai. Šiose pastabose ryški nuostata būti visada pasirengusiai ir žengti pirmą žingsnį, atsiraitoti rankoves, leistis būti trukdomai, kad kiti gautų pagalbą ir paguodą. Ji rašė: būkime svetingi tam, kas mums paskambina, kas beldžiasi į mūsų duris. Ji sakydavo, kad reikia leistis būti kitų trukdomam, taip pat ir tada, kai tai sugriauna visus planus, nes Dievas gyvena būtent tame brolyje, kuris žmogiškai nėra patrauklus. Kai priimame tai, kas mums trukdo, svarstė sesuo Marija Laura, ne mes evangelizuojame, bet patys esame evangelizuojami. Jos kankinystė suprantama tik tokioje perspektyvoje“, – komentavo postulatorė Francesca Consolini. – „Nemanau, kad sesuo Marija Laura kada nors svarstė, kad Dievas iš jos prašo kraujo išliejimo, tačiau labai gerai suprato, kad Dievas gali paprašyti visko iš to, kuris Jį myli. Jau minėtuose užrašuose ji pabrėžė, jog reikia drįsti būti „valgomiems“ asmenims, kitaip tariant, virsti maistu broliams ir seserims, būti jų duona. Pasirengimas dovanoti gyvenimą išplaukia iš nuolatinio dovanojimosi, kankinystė nėra savarankiškas faktas, bet viso gyvenimo kelio karūnavimas“.

Sesuo Marija Laura jaunystėje, greta tėvo.
Sesuo Marija Laura jaunystėje, greta tėvo.

Kaip rašoma Komo vyskupijos notoje, aštuoniolikos metų amžiaus į vienuolyną įstojusi Marija Laura Mainetti darbavosi tarp vaikų, šeimų ir jaunuolių ten, kur ją siuntė Kryžiaus seserų kongregacija: Vasto, Romos, Parmos miestuose. 1984 metais atvyko į Kjavenos miestelį kalnų papėdėje, po trijų metų buvo paskirta bendruomenės vyresniąja. Keletą mėnesių prie mirtį parašė vienai savo bendruomenės seseriai: „linkiu atrasti Jėzų tarp vargšų, kasdienybėje... tada būsi iš tiesų laiminga“. (RK / Vatican News)

 

2020 birželio 26, 13:44