Vatikano bazilika Vatikano bazilika 

Kunigų metų dešimtmetis: Dievas pasitiki žmogumi

Prieš dešimt metų Romoje su popiežiumi Benediktu XVI iškilmingai užbaigti jo paskelbti Kunigų metai. Uždarymo iškilmė 2010 metų birželio 11 d. – dvasininkų koncelebracija su Romos vyskupu – anuomet pavadinta istorine ir rekordine, nes su popiežiumi Eucharistiją kartu šventė per penkiolika tūkstančių kunigų, įskaitant vyskupus ir kardinolus iš viso pasaulio, taip pat Lietuvos. Mišiose popiežius Benediktas viešai pasmerkė nepilnamečių išnaudojimo skandalą, nors tuomet jo apimties kontūrai dar nebuvo tokie aiškūs, kaip dabar, meldė Dievo ir nukentėjusiųjų atleidimo, visų dvasininkų vardu pasižadėjo padaryti viską, kas įmanoma, kad šitie nusikaltimai daugiau nesikartotų.

Kunigas – tai ne asmuo, einantis tam tikras pareigas, ne tarnautojas, kuriam visuomenės gyvenime skirta tam tikra funkcija. Kunigas vykdo tai, ko joks žmogus pats iš savęs negali padaryti: Kristaus vardu jis taria nuodėmių atleidimo žodžius ir Dievas perkeičia žmogaus gyvenimą. Jis taria Kristaus padėkos žodžius ir duona su vynu tampa Prisikėlusiojo Kūnu ir Krauju. Kunigystė – tai ne profesija, bet sakramentas. Dievas pasikliauja varganu žmogumi ir per jį eina pas žmones. Kokia nepaprasta Dievo drąsa! Nors ir žinodamas žmogaus silpnumą, Dievas atsiduoda į žmogaus rankas. Jis taip pasitiki žmonėmis, kad leidžia jiems veikti jo vardu.

Smerkdamas dvasininkų seksualinio piktnaudžiavimo nuodėmes, temdančias kunigystės pašaukimo spindėjimą, popiežius pasižadėjo „budėti, kad parenkant ir formuojant kandidatus būtų kreipiamas maksimalus dėmesys į pašaukimo autentiškumą“. Jis kvietė malda palydėti visus kunigus jų tarnystės kelyje ir prašyti, kad Viešpats juos globotų ypač tuo metu, kai ištinka sunkumai ir pavojai.

„Jei kunigų metai būtų buvę skirti tik mūsų žmogiško tarnavimo šlovinimui, tie skausmingi įvykiai juos būtų visiškai sugadinę. Tačiau kunigų metais mes siekėme ko kito: dėkojome Dievui už kunigystę, už šitą nepaprastą dovaną, kurią nešiojamės moliniuose induose ir kuri, nepaisant mūsų silpnumo, leidžia pasaulyje reikštis Dievo meilei.

Ganytojas privalo rodyti teisingą kelią patikėtiesiems jo globai. Jis eina pirmyn ir veda kitus. Tą patį galima pasakyti ir kitais žodžiais: Viešpats mus moko, ką daryti, kad būtume tikrais žmonėmis. Jis mus moko būti asmenimis meno. Ką daryti, kad nepražūčiau, kad beprasmiškai neiššvaistyčiau savo gyvenimo? Šį klausimą kiekvienas privalome sau kelti per visą gyvenimą.“

Popiežius Benediktas kvietė dvasininkus džiaugtis Eucharistijos puota, kurią mums kelia pats Dievas  ir kurioje jis pats yra maistas ir gėrimas, kvietė melsti Dievą naujų pašaukimų, kad jis belstųsi į jaunų žmonių širdis ir siųstų daugiau darbininkų į savo pjūtį.

Kunigystę popiežius pavadino Kristaus Širdies dovana Bažnyčiai ir žmonijai. Pasak Benedikto XVI, kunigą suformuoja iš Kristaus trykštanti meilė, ta pati, dėl kurios Kristus atidavė savo gyvybę už draugus ir atleido savo priešams. Dėl šios priežasties kunigai yra pirmieji meilės civilizacijos darbininkai.

Kunigų metų iškilmės pabaigoje Benediktas XVI paskelbė prancūzų šventąjį ir klebonų globėją XIX amžiaus kun. Joną Mariją Vianėjų visų kunigų globėju. Priminsime, jog Kunigų metai buvo paskelbti 2009 metų birželio 19-ąją, Švenčiausiosios Jėzaus Širdies iškilmės, Bažnyčios ypatingai skirtos maldai už kunigų šventėjimą, dieną ir minit kunigo Jono Marijos Vianėjaus mirties 150-ąsias metines. (SAK / Vatican News)

2020 birželio 09, 14:42