Gegužės mėnuo. Mergelės Marijos maldavimas Pompėjoje
Šis Neapolio apylinkėse esantis miestas yra žinomas dėl čia iš pelenų ir sustingusios lavos atkasto senovinio romėnų miesto. Tačiau jis taip yra vieta, kur daugybė žmonių buvo ištraukti iš savo liūdesio, užsidarymo ir nuodėmių pelenų. Tai vyksta dėl čia stovinčios Pompėjos Rožinio Marijos šventovės, kuri lankoma italų ir kitų šalių piligrimų. Jai suteiktas popiežiškosios bazilikos titulas.
Jos istorija persipina su palaimintojo Bartolo Longo istorija. Ilgas, 1841 metais gimusio ir 1926 metais mirusio palaimintojo gyvenimas buvo labai vaisingas darbais, artimo meile, iniciatyvomis. Tačiau pagrindus tam padėjo ilgas, skausmingas ir autentiškas atsivertimas. Bartolo Longo gimė Latiane, Italijos pietuose esančiame Apulijos regione. Jis buvo išugdytas katalikiškoje terpėje. Šeimos padėtis leido siekti mokslo, tad 21 metų vaikinas atvyko į Neapolį studijuoti teisės universitete. Jis įsisuko į antiklerikalinį ir okultistinį ratą. Draugai šaipėsi iš Katalikų Bažnyčios, spiritizmo seansuose iškviesta dvasia vedė tolyn nuo Dievo ir tikėjimo.
Bartolo Longo atsidūrė tokioje baisioje vidinėje sumaištyje, jog ir išoriškai atrodė labai suvargęs, išsekęs. Jį apniko depresyvios ir destruktyvios mintys, tarp kurių ir mintis nusižudyti. Iš jos jis pradėjo kapstytis tik po beveik dviejų metų, gana atsitiktinai sutikęs savo kraštietį Vincenzo Pepe, kuris jį nukreipė pas didelio išprusimo ir gilaus pamaldumo dominikoną Alberto Radente. Pastarasis, vėliau dar keletas kitų vyrų ir moterų jam padėjo atsistoti ant kojų, Bartolo Longo vėl pradėjo melstis, studijuoti krikščioniškąją mintį, iš naujo priėmė Komuniją. Tačiau visiškos ramybės dar neatgavo. Kartą 1872 metais, lankydamasis Pompėjos slėnyje, išgirdo atsakymą: „jei skleisi Rožinio maldą, išsigelbėsi“. Tai tapo jo dvasingumo ir likusio gyvenimo ašis. Naują gyvenimo etapą jis pradėjo nuo katechezės pamokėlių kaimelių gyventojams, o užbaigė didele šventove, tūkstančiais piligrimų, didelėmis ir organizuotomis artimo meilės iniciatyvomis dėl vargingųjų ir kalinių. Pastaraisiais metais Pompėjos Rožinio Marijos šventovę aplankė virš trijų milijonų piligrimų. Joje yra palaimintojo Longo atgabentas Marijos paveikslas, prie kurio įvyko daug stebuklingų išgijimų.
1876 metų gegužės 8-ąją Bartolo Longo padėjo naujosios bažnyčios kertinį akmenį. Tą datą Pompėjoje pirmą kartą per metus ir kalbamas Mergelės Marijos maldavimas. Antroji data yra pirmasis spalio sekmadienis, per Rožinio Švč. Mergelės Marijos minėjimą. Mergelės Marijos maldavimo Pompėjoje autorius yra pats Bartolo Longo. Jis jį parašė 1883 metais. Tarptautiniu lygiu žinoma ir kalbama Pompėjos novena, dar vienas Longo dvasingumo vaisius. 1980 metų spalio 14 dieną Bartolo Longo buvo paskelbtas palamintuoju, o beatifikacijos apeigoms vadovavęs šv. Jonas Paulius II Pompėjos Rožinio Marijos šventovę per savo pontifikatą aplankė du kartus. 2008 čia atvyko popiežius Benediktas XVI, 2015 metais – popiežius Pranciškus, kuris paaukojo Mergelei Marijai savo tarnystę, meldė Šventojo Rožinio Mergelės globos.
Pamaldos iš Pompėjos Rožinio Marijos šventovės transliuojamos įvairiais kanalais, taip pat šventovės Facebook paskyroje. Šventovės interneto svetainėje nurodoma, jog pagrindinėms pamaldoms gegužės 8 dienos 11 valandą (12 valandą Lietuvos laiku) vadovaus Neapolio arkivyskupas kardinolas Crescenzio Sepe. (RK / Vatican News)
