Balandžio 17 d. – Marijos Kaupaitės mirties 80-osios metinės
Iš Ramygalos kilusi ir Čikagoje 1940 metais mirusi Garbingoji Dievo tarnaitė Marija paliko gilius pėdsakus abejose Atlanto vandenyno pusėse – gimtojoje Lietuvoje įkūrė daug mokyklų, kelias gimnazijas, dvi ligonines, atkūrė Pažaislio vienuolyną, 1907 metais JAV sukūrė pirmąją lietuvišką vienuolių kongregaciją, kurios misija buvo rūpintis lietuvių imigrantų vaikų švietimu ir katalikišku ugdymu, ligonių, senelių ir našlaičių globa, sveikatos priežiūra. Amerikoje ji įsteigė daug misijų, ligoninių, mokyklų, vaikų darželių, prieglaudų.
„Visada daugiau, visada geriau, visada su meile“, – šiame Motinos Marijos šūkyje slypi raktas, norint suprasti jos pačios ir jos dvasinių dukterų kazimieriečių daugialypę sielovadinę veiklą. Pasak vyskupo Vincento Brizgio, giliai įsitikinusio Motinos Marijos gyvenimo šventumu ir sukaupusio daug vertingų žinių apie kongregacijos steigėją, Marija Kaupaitė – nepaprasta vienuolinio gyvenimo pionierė: žavi, kokius didžius darbus iš carinės imperijos lietuvių valstiečių kilusi moteris nuveikė Naujajame pasaulyje.
Čikagoje, prie Garbingosios Dievo tarnaitės Marijos Kaupaitės kapo, sukakties proga planuotos Mišios buvo atidėtos dėl koronaviruso epidemijos, todėl penktadienį Šventojo Kazimiero seserų kongregacijos vienuolės pakvietė dalyvauti nuotolinėje konferencijoje „Zoom” platformoje, kalbėti Motinos Marijos Kazimieros Kaupaitės, Gailestingumo darbų vykdytojos ir vilties moters, emigrantų guodėjos ir ramintojos, vaikų ir jaunimo ugdytojos, kenčiančiųjų ir ligonių stiprintojos litaniją, melstis, kad kuo greičiau sulauktume jos beatifikacijos.
Motinos Marijos kongregacijos seserų dabartinis skaičius JAV ne toks didelis, kaip steigėjos laikais, kai dešimtys jaunų moterų kasmet įstodavo į kongregaciją, amžinaisiais vienuoliniais įžadais pasiaukodavo Kristui, kad gelbėtų ir ugdytų šimtų tūkstančių vargstančių lietuvių migrantų šeimų vaikus, gydytų ligonius ir slaugytų senelius. Tačiau Motinos Marijos dvasinis palikimas tebėra gyvas kongregacijos įsteigtose katalikiškose, dabar anglakalbėse mokyklose, socialinės pagalbos ir labdaros misijose visuomet prisimenamas Garbingosios Dievo tarnaitės šūkis: „Visada daugiau, visada geriau, visada su meile“.
Motiną Mariją dėl jos rūpinimosi migrantų vaikų, kaip ir jų šeimų socialine gerove ir krikščioniškąja sielovada, būtų galima vadinti lietuvių migrantų apaštale. 1940 metais Čikagos dienraštis „Chicago Examiner” nekrologe turbūt neatsitiktinai Motiną Mariją pavadino „Antrąja Cabrini“ – abi moteris dvasiškai sieja tie patys sielovadinės ir socialinės veiklos rūpesčiai – iš Italijos kilusi ir Čikagoje mirusi šventoji Francesca Saverio Cabrini, Švč. Širdies dukterų misionierių kongregacijos steigėja, Amerikoje darbavosi dėl italų migrantų dvasinės ir materialinės gerovės. Cabrini tituluojama visų migrantų dangiškąja globėja.
Ir Lietuvoje minėtos Marijos Kaupaitės mirties 80 metinės, tikintieji pakviesti melsti Dievą, kad Marija Kazimiera Kaupaitė būtų paskelbta Bažnyčios palaimintąja, prašyti jos užtarimo sergantiems ir sunkumus išgyvenantiems migrantams, pagalbos nelaimėse, dvasinės paguodos, atsivertimų ir išsilaisvinimo nuo priklausomybių ir kitokių kūno bei sielos negandų.
Garbingosios Dievo tarnaitės drąsa ir ištvermė visur jos gyvenime rėmėsi gyvu tikėjimu ir pasitikėjimu Dievu. Pasak Marijos Kaupaitės, „žmonės yra tik įrankiai Dievo planuose ir jeigu žmonių užmojai atitinka Dievo valią, jie tikrai išsipildys“. (SAK / Vatican News)
