Savaitės Lietuvoje apžvalga (kovo 14)
Kovo 11-osios proga tikinčiuosius ir visus Lietuvos žmones pasveikino LVK pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas. Vilniaus katedroje, švenčiant Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo trisdešimtmetį, pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas sakė, kad “tiems, kurie kovojo dėl Lietuvos laisvės, reikėjo drąsos, ryžto ir stiprios valios, kad savo pastangomis pasiektų išsvajotą tikslą. Šiandien mes džiaugiamės atkurta Lietuvos nepriklausomybe. Visgi šiandien turime naujų iššūkių – atkurti naują laisvę – mūsų širdžių laisvę, idant būtume tikrai laisvi žmonės: laisvi nuo pavydo, galios troškimo, vien savanaudiškų siekių bei planų, kad būtume laisvi piliečiai, pasirengę vykdyti ne savo valią, o kurti laisvų ir vienas kitą mylinčių žmonių visuomenę“.
Kauno katedroje Kovo 11-osios proga aukotose Mišiose homiliją sakęs kardinolas Sigitas Tamkevičius atkreipė dėmesį, koks drąsus ir reikalingas buvo mūsų pirmasis laisvės žingsnis – Kovo 11-osios akto paskelbimas. Kardinolas ragino pamąstyti, kodėl dar nesijaučiame visai laisvi ir laimingi savo tėvynėje. „Einant į laisvę reikia, kad priekyje eitų Dievas ir rodytų kelią. Visos nesėkmės laisvės kelyje atsitinka todėl, kad žmonės vis bando susikurti savas „konstitucijas“, nes dekalogo rodomas kelias jiems rodosi per sunkus ir pasenęs. Noras išsivaduoti iš dekalogo – tai noras eiti į laisvę be Dievo“, – sakė kardinolas.
Dienraštis „Bernardinai.lt“ paskelbė interviu su prof. Vytautu Lansbergiu, kurį parengė jo sūnus „Kovo vienuoliktosios link (du pokalbiai su tėvu, prof. V. Landsbergiu)”. Pasak profesoriaus, Dievas ir laisvė labai ir tiesiogiai susiję. Per tuos žmones, kurie tikėjo, kad Dievas apsaugos, išgelbės, kad Dievas yra teisybė ir galutinis teisingumas, ir galima remtis tuo, kad jis yra. Gal Jo nėra šiandien, bet jis yra kitur, jisai viešpataus – tai čia tiesioginis tikėjimo poveikis. O netiesioginis irgi yra – jis išskirtas ir įskiepytas mūsų krikščioniškos kultūros. Šis tikėjimas labiau socialinis, moralinis – sakantis, kad gali būti geras ir šis pasaulis. Nebūtinai Dievo karalystė ir žemėje. Bet nors truputį tos Dievo karalystės ateina per žmonių sielas. Tuomet ir tikima, tikimasi, kad per žmones toji karalystė ateitų ir reikštųsi. Tai yra viltis”, – kalbėjo prof. V. Landsbergis.
Spaudoje taip pat publikuojami signatarų atsiminimai, žymių žmonių komentarai bei palinkėjimai: būkime vieningi, nes tik būdami kartu esame stiprūs. Pristatyta paroda „Nesusitaikę“: istorija apie tai, kaip žmonės tikėjimu, muzika ir drąsa susigrąžino laisvę. Paroda apima laikotarpį nuo XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio iki pat 1993 metų rugpjūčio, kai iš Lietuvos buvo išvestas paskutinis sovietų armijos dalinys.
Situacijai dėl koronaviruso grėsmės intensyvėjant, Lietuvos vyskupai paskelbė rekomendacijas tikintiesiems bei gaires, kurių patartina laikytis maldos namuose. Arkivyskupas Gintaras Grušas pristatė kokių papildomų priemonių dėl koronaviruso grėsmės imsis Bažnyčia, pranešė apie pakitusius kai kuriuos liturgijos bei sakramentų praktikos elementus – ramybės linkėti linktelėjimu, nespaudžiant rankos, nebučiuoti joki religinių objektų – kryžių, relikvijorių. Šv. Komuniją galima priimti trimis būdais: įprastu būdu (į burną), į rankas arba dvasinę Komuniją (t. y. puoselėjant troškimą priimti sakramentinę Komuniją). Dvasiniu būdu priimti Komuniją gali ir dalyvaujantys šv. Mišiose, transliuojamose per televiziją ir radiją. Prašoma išlaikyti kuo didesnį atstumą tarp pamaldų dalyvių pamaldų metu. Arkivyskupas paragino šio iššūkio akivaizdoje nuoširdžiai melstis vieniems už kitus: už Lietuvoje ir visame pasaulyje sergančius, juos gydančius ir slaugančius bei valstybėse sprendimus priimančius žmones.
Sveikatos apsaugos ministras pažymėjo, kad su Bažnyčia labai gražiai bendradarbiaujama. Bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija, Bažnyčia ragina tikinčiųjų bendruomenes būti atsakingomis ir taikyti visas būtinas prevencijos priemones, kad apsaugotų save ir kitus nuo koronaviruso grėsmės.
