Ilgas ir sunkus „Regnum Christi“ atsinaujinimo kelias
„Regnum Christi“
1941 metais aplink tuo metu 21 metų amžiaus Marcialį Macielį, prancūziškų šaknų meksikietį, atvykusį į Ispaniją, susibūrė apaštaliniu ir misijiniu uolumu degusi bendraamžių ir jaunesnių jaunuolių grupelė. Tai buvo „Regnum Christi“ pradžia, kurią, 2018 metų duomenimis, sudarė 22 652 nariai pasauliečiai, 523 pasišventusios moterys, 59 pasišventę vyrai ir 1501 įžadus davę vyrai – Kristaus legionieriai, dažniausiai kunigai. Iki 2019 metų buvo pašventinti 1353 kunigai, tačiau 367 šiuo metu nebėra kongregacijoje: dėl mirties, perėjimo į kitas kongregacijas ar vyskupijas, dėl kunigystės atsisakymo arba pašalinimo iš kunigų luomo. „Regnum Christi“ administruoja 14 aukštųjų ir šimtus kitų mokyklų, kuriose mokosi apie 185 000 jaunuolių.
Kaltinimai, melaginga gynyba ir pasitikėjimo išdavystė
Pirmasis viešas ir didelis skandalas sprogo 1997 metais, kai spauda paviešino aštuonių buvusių Kristaus legionierių liudijimus apie jaunystėje, šeštame ir septintame dešimtmetyje, patirtus tvirkinimus ir seksualinius išnaudojimus, už kuriuos buvo atsakingas kun. Marcialis Macielis. Šis viską neigė. „Regnum Christi“ nariai buvo tikinami, kad tai asmeniniais arba ideologiniais motyvais paremtos apkalbos, kerštas, šmeižtas, pavydas dėl judėjimo sėkmės, noras kun. Marcialio Macielio reputacijos sunaikinimu pakenkti pačiam popiežiui ir pan. Tas pats buvo kartojama iškilus į dienos šviesą naujiems liudijimams ir kaltinimams. „Regnum Christi“ nariai ir draugai nepajėgė peržengti idealizuoto fundatoriaus įvaizdžio ir mielai tikėjo pasiteisinimais, kurie, kaip šiandien gerai žinoma, gilino aukų žaizdas.
Dabar taip pat žinoma, kad vienas kanoninis tyrimas buvo pradėtas ir anksčiau, kad apie Kristaus legionierių steigėjo piktnaudžiavimus laiškais buvo kelis kartus informuota anksčiau, tačiau jie buvo paneigti arba ignoruoti, kol galiausiai 2006 metais popiežius Benediktas XVI uždraudė bet kokią viešą Marcialo Macielio veiklą. 2010 metais buvo paskelbtos dar vieno Šventojo Sosto tyrimo išvados, kurios neginčijamai patvirtino piktnaudžiavimo faktus. Taip pat išnaudojimo aukos galėjo laisviau ir atviriau liudyti apie patirtą blogį. Tačiau ne vien jie, bet ir visi geros valios „Regnum Christi“ nariai patyrė pasitikėjimo išdavystės kartėlį.
Tiesa apie išnaudojimą, charizmos atnaujinimas ir organizacijos pertvarkymas
Skandalas sudrebino „Regnum Christi“ pamatus, daug balsų iš šalies reikalavo kongregacijos panaikinimo ir judėjimo išardymo. Patys „Regnum Christi“ nariai neslėpė sąmyšio savo sąžinėse ir sutrikimo. Daugelis jų, kun. Marcialio Macielio dėka, tiesiogiai ar netiesiogiai surado kunigišką pašaukimą arba krikščioniško gyvenimo kelią, teikiantį prasmę ir laimę. Kita vertus, tas pats žmogus sistemingai nusikalto pasibaisėtinais išnaudojimais ir, kaip taip pat paaiškėjo, dvigubu gyvenimu.
Po fundatoriaus mirties 2008 metais, su Šventojo Sosto pagalba, visos „Regnum Christi“ atšakos pradėjo keleriopą procesą. Viena, tai sielovadiškai ir teologiškai atskirti žinią ir žinios nešėją, fundatoriaus charizmą, Šventosios Dvasios dovaną Bažnyčiai, nuo paties fundatoriaus žmogiško ir nuodėmingo gyvenimo, kuris ją suteršė. Antra, tai išardyti buvusią valdymo struktūrą, kuri buvo per daug sutelkta fundatoriaus rankose ir kuri neapsiribojo vien juridinėmis galiomis, bet leido manipuliuoti sąžinėmis. Trečia, atitaisyti žalą aukoms ir sukurti taisykles, kurios užkirstų kelią naujiems išnaudojimams visose „Regnum Christi“ veiklose. Tačiau visų pirma – pripažinti tiesą apie išnaudojimus: 2019 gruodžio mėnesį paskelbta ataskaita apie visus žinomus išnaudojimo atvejus nuo 1941 metų iki ataskaitos užbaigimo. Nustatyta, kad per šį laikotarpį 33 kunigai seksualiai išnaudojo 175 nepilnamečius. Išnaudojimo sunkumas įvairus – nuo seksualinio turinio žinučių iki seksualinių aktų su mažamečiais. Vienas iš išnaudotųjų – tai pats Macielis, nuo kurio nukentėjo mažiausiai šešios dešimtys jaunuolių iki 18 metų amžiaus. Dalis vėliau patys tapo išnaudotojais.
Popiežius kreipėsi į naujus lyderius
Po sukrėtimo keletą metų „Regnum Christi“ buvo valdoma su Šventojo Sosto pagalba, po įvairių parengiamųjų etapų 2019 metais paskelbta konstitucija, kuria siekta išsaugoti charizmos branduolį, tuo pat metu radikaliai atsisakant ankstesnių blogybių. 2020 metų sausį prasidėjo ir vasario pabaigoje Romoje baigėsi „Regnum Christi“ federacijos generalinė asamblėja, kurios metu išrinkti nauji visų atšakų lyderiai, kuriems valdyti padės nauji kolegialūs organai. Lyderių kaita taip pat buvo viena iš esminių atsinaujinimo ir reformų sąlygų. Paskutinėmis vasario dienomis buvo numatytas jų bendras susitikimas su Pranciškumi, kuris dėl popiežiaus sunegalavimo neįvyko. Tačiau „Regnum Christi“ nariams buvo įteiktos Šventojo Tėvo pastabos.
Jis dar kartą apgailėjo steigėjo dvigubą gyvenimą, pasidžiaugė, kad baigtas ilgas ir nelengvas, kartais konfliktiškas naujos konstitucijos rengimo darbas ir pabrėžė, kad naujos normos turi būti širdies ir proto atsivertimo vaisius. Padedant Bažnyčiai, maldos ir nuolankumo dvasioje, siekiant matyti tikrovę ne savo, o Jėzaus akimis, reikia eiti pirmyn, nes dvasinio ir organizacinio atsinaujinimo siekis turi tęstis. (RK / Vatican News)
