2019.11.26 Achille Ratti – Papa Pio XI 2019.11.26 Achille Ratti – Papa Pio XI 

Atminimo lenta Kauno arkivyskupijos steigėjui

Vasario 19 dieną Kauno kunigų seminarijos vidiniame kiemelyje (A. Jakšto g. 1) atidengiama atminimo lenta, skirta arkivyskupo Achille Ratti – būsimo popiežiaus Pijaus XI – apaštališkojo vizito šimtosioms metinėms. Renginio skelbime pranešta apie apaštališkojo nuncijaus Lietuvoje arkivyskupo Petaro Rajičiaus, Lietuvos vyskupų ir Kauno savivaldybės atstovų dalyvavimą iškilmingoje ceremonijoje ir dalyvių šv. Mišias kunigų seminarijos Švč. Trejybės bažnyčioje.

Arkivyskupas Ambrogio Damiano Achille Ratti (1857–1939) buvo pirmas Šventojo Sosto atstovas su popiežiaus pavesta Apaštališkojo vizitatoriaus misija lankęsis nepriklausomos Lietuvos Respublikoje. Nuncijaus–Apaštališkojo vizitatoriaus Ratti vizitas Kaune 1920 sausio 29–30 dienomis paliudijo popiežiaus Benedikto XV rūpestį Bažnyčios Lietuvoje gerove ir, nors jo misija Lietuvoje buvo tiktai dvasinio pobūdžio, kartu suteikė arkivyskupui Ratti progą užmegzti pirmuosius betarpiškus ryšius su Lietuvos valstybės vadovais ir vyriausybės atstovais.

Užbaigęs diplomatinę misiją Lenkijoje, kur ėjo Šventojo Sosto nuncijaus pareigas, Achille Ratti 1921 metų pavasarį sugrįžo į Italiją, kurį jį popiežius paskyrė Milano arkivyskupu, po kelių mėnesių ir kardinolu, o 1922 sausį, mirus popiežiui Benediktui XV, Achille Ratti buvo išrinktas jo įpėdiniu Romos vyskupijoje ir pasivadino popiežiumi Pijumi XI.

Naujasis popiežius Pijus XI 1922 m. Šventojo Sosto vardu pripažino Lietuvos valstybę de iure, 1926 m. įkūrė nepriklausomą Lietuvos bažnytinę provinciją bule „Lituanorum gente“, 1927 m. Šventasis Sostas ir Lietuvos Respublika pasirašė konkordatą.

Popiežius Pijus XI
Popiežius Pijus XI

Kauno arkivyskupijos valdytojai

Popiežius Achille Ratti įsteigė visas naujos Lietuvos bažnytinės provincijos vyskupijas ir paskyrė visus pirmuosius naujus vyskupus. Tuometinės Lietuvos bažnytinės provincijos sostinė buvo Kaune. Pijus XI 1926 balandžio 5 d. pirmuoju Kauno arkivyskupu metropolitu paskyrė Juozapą Skvirecką.

Arkivyskupas Skvireckas, kuriam nuo 1944 metų buvo kliudoma atlikti savo ganytojiškas pareigas Kaune, išvyko iš savo arkivyskupijos teritorijos į Austriją ir nebesugrįžo, tačiau buvo Kauno arkivyskupas ordinaras iki pat savo mirties 1959 metais.

Kauno ordinarų tarpuvaldžiu, kuris tęsėsi beveik iki sovietmečio pabaigos, arkivyskupijai vadovavo prelatas Stanislovas Jokūbauskis, kanauninkas Juozapas Stankevičius, o nuo 1965 metų Šventojo Sosto skiriami apaštališkieji administratoriai: vyskupas Juozapas Matulaitis Labukas, arkivyskupas Liudvikas Povilonis, vyskupas Juozas Preikšas. Kauno arkivyskupiją nuo 1989 metų vėl valdo ordinarai – arkivyskupai metropolitai: kardinolas Vincentas Sladkevičius, kardinolas Sigitas Tamkevičius, Lionginas Virbalas ir nuo 2020 vasario 19 dienos – Kęstutis Kėvalas. (SAK / VaticanNews)

2020 vasario 19, 16:19