Vyskupų koordinacinė grupė lankosi Šventojoje Žemėje
Tokius vizitus Vakarų Europos ir Šiaurės Amerikos vyskupai kasmet rengia jau du dešimtmečius. Jų metu susipažįstama su katalikų bendruomenių Palestinoje ir Izraelyje kasdieniniu gyvenimu ir poreikiais. Šie vizitai – tai ne tik konkrečios pagalbos Šventosios Žemės katalikams planavimas, bet ir ženklas Vakaruose kur kas geresnėmis sąlygomis gyvenantiems tikintiesiems, kad jie būtų solidarūs su Jėzaus gimtojoje žemėje gyvenančiais tikėjimo broliais ir seserimis, kad rūpėtų krikščionių bendruomenių likimas ir taika visame regione.
Šiemetinis vizitas prasidėjo šeštadienį, sausio 11-ąją, ir truks iki ketvirtadienio, sausio 16-osios. Vizitą vyskupai pradėjo apsilankymu Gazoje. Pernakvoję svečiuose pas mažąją Gazos katalikų bendruomenę, turinčią mažiau nei pusantro šimto narių, sekmadienio rytą vyskupai kartu su Gazos katalikais šventė Mišias. Pirmadienį koordinacinės grupės vyskupai lankėsi Jeruzalėje ir aukojo Mišias kartu su Jeruzalės lotynų apeigų patriarchato apaštališkuoju administratoriumi arkivyskupu Pierbattista Pizzaballa ir apaštališkuoju nuncijumi arkivyskupu Leopoldo Girelli. Kitomis vizito dienomis numatyti susitikimai su palestiniečių katalikų bendruomenėmis Vakarų Krante.
Pagalbos Šventosios Žemės katalikams koordinacinė grupė buvo sudaryta 1998 m. Šventasis Sostas paragino turtingų šalių katalikų vyskupus skirti daugiau dėmesio Šventosios Žemės katalikų poreikiams. Nuo tada kasmet sausį koordinacinė grupė aplanko Izraelyje ir Palestinoje, kartais ir Jordanijoje gyvenančius katalikus, susipažįsta su konkrečiais jų poreikiais ir parengia pagalbos projektus. Koordinacinę grupę sudaro vyskupai, atstovaujantys Anglijos ir Velso, Škotijos, Airijos, Italijos, Portugalijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Skandinavijos, Vokietijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados ir Pietų Afrikos Respublikos vyskupų konferencijoms.
Kai sakome „Šventoji Žemė“, pirmiausiai galvojame apie tą teritoriją, kurioje yra pagrindinės su išganymo istorija susijusios vietos – Betliejus, Nazaretas, Jeruzalė. Jėzaus gimtasis Betliejus yra Palestinos valstybėje. Nazaretas – Izraelyje. Faktiškai ir Jeruzalė yra Izraelio ribose, nors tarptautinės teisės požiūriu Rytų Jeruzalės priklausymas Izraeliui laikomas prieš penkis dešimtmečius įvykdyto prievartos akto rezultatu. Katalikų bažnytinės jurisdikcijos požiūriu Šventąją Žemę sudaro ne tik Izraelis su Palestina, bet ir Jordanija bei Kipro sala. Šiose keturiose valstybėse gyvenančių lotynų apeigų katalikų vyskupas yra Jeruzalės lotynų patriarchas.
Šioje teritorijoje gyvena apie 200 tūkstančių katalikų, tačiau jų skaičius dėl sunkaus gyvenimo sukeliamos emigracijos nuolat mažėja. Dauguma Šventosios Žemės katalikų yra vietiniai arabai. Dalis bendruomenės narių yra laikini imigrantai, susiradę darbą šiose šalyse. Izraelyje yra ir maža hebrajiškai besimeldžiančių katalikų bendruomenė. Tai arba žydai konvertitai, arba kartu su į Izraelį persikėlusiais žydais atvykę jų šeimų nariai katalikai. Keturių valstybių teritoriją apimančiame Jeruzalės lotynų patriarchate yra septynios dešimtys parapijų su maždaug tiek pat diecezinių kunigų. Šioje teritorijoje taip pat darbuojasi daugiau kaip šeši šimtai įvairioms kongregacijoms priklausančių kunigų vienuolių. Izraelyje ir Palestinoje gyvenančių katalikų sielovadai vadovauja pats patriarchas – šiuo metu patriarcho pareigas eina apaštališkasis administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa. Jordanijos ir Kipro bendruomenėms vadovauja patriarcho vikarai.
Jeruzalės Lotynų patriarchato istorija siekia vienuoliktąjį amžių. Jis buvo sukurtas po to, kai musulmonų užimtą Jeruzalės miestą atkovojo iš Europos atvykę riteriai ir piligrimai, vadinamųjų Kryžiaus žygių dalyviai. Žlugus Palestinos krikščioniškai valstybei, Lotynų patriarcho titulas išliko, tačiau jis būdavo suteikiamas Jeruzalės mieste negyvenantiems vyskupams. Tik devynioliktojo amžiaus antroje pusėje popiežius Pijus IX atkūrė patriarchatą kaip normaliai veikiančią vyskupiją, su Jeruzalėje pastoviai gyvenančiais vyskupais. Greta patriarchato Šventojoje Žemėje nuo seno veikia kita katalikų bažnytinė struktūra – Pranciškonų kustodija. Jos istorija siekia tryliktojo amžiaus pradžią, kai į Palestiną kaip piligrimas buvo nukeliavęs pats šv. Pranciškus. Iki devynioliktojo amžiaus vidurio, kai buvo atkurtas Jeruzalės lotynų patriarchatas, Pranciškonų kustodijos jurisdikcijoje buvo visos vietinės katalikų bendruomenės. Po patriarchato atkūrimo jo žinion perėjo vietinės bendruomenės, o pranciškonai prižiūri šventąsias vietas, rūpinasi iš svetur atvykstančiais piligrimais. (JM / VaticanNews)
