Kalėdos Lietuvoje. Apžvalga

Emanuelis – Dievas su mumis – liudija apie ištikimą Viešpaties artumą visose mūsų gyvenimo situacijose: žmogumi tapusiam Dievui nesvetimi mūsų išgyvenimai, kasdieniai rūpesčiai, džiaugsmai, vargai ir išbandymai.

Vilniaus arkivyskupo Gintaro Grušo kalėdiniame laiške skamba džiaugsmo leitmotyvas: Jėzaus gimimas atnešė visa pranokstantį, tvarų ir neblėstantį džiaugsmą. „Emanuelis – Dievas su mumis – liudija apie ištikimą Viešpaties artumą visose mūsų gyvenimo situacijose: žmogumi tapusiam Dievui nesvetimi mūsų išgyvenimai, kasdieniai rūpesčiai, džiaugsmai, vargai ir išbandymai“. Ganytojas ragina visus rinktis džiaugsmą: „pastebėti kasdienio gyvenimo smulkmenas, kuriose galima įžvelgti Dievo artumo ir pagalbos apraiškas“. „Šis tvarus džiaugsmas skatina imtis veiksmų  ir kurti gražesnį pasaulį, geresnę visuomenę“. Iš tiesų, tik meilė gali perkeisti žmogaus širdį. Tik mylimas ir mylėdamas žmogus yra pasiruošęs keistis. „Galiausiai patys tapkime džiaugsmo priežastimi kitiems. <...> Tapkime džiaugsmo pasiuntiniais“, – baigdamas kviečia Vilniaus arkivyskupas.

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas kviečia gėrėtis nuostabia Dievo iniciatyva, pasireiškusia per bejėgiškumą: dangaus ir žemės Kūrėjas, kurio negali sutalpinti visata, tapo mažu ir trapiu kūdikiu žmogaus rankose. Jis tapo dovana žmogui, kuri, išsiilgęs savo Kūrėjo, ilgus amžius laukė Jo apsilankymo meto. Ganytojas tęsia: „Kalėdos yra ir Dievo iniciatyva, ir žmogaus tikėjimo bei pasitikėjimo Juo įvykis. Šio pasitikėjimo pavyzdžiai yra Marija ir Juozapas: „Šventoji Šeima mums yra tikėjimo vartai, per kuriuos esame drąsinami žengti ir taip ugdyti pasitikėjimą Dievu“.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila sveikinimo laiške įvardina daugelio pastebimą dalyką: Kalėdų dienomis aplinkoje tarsi koks virusas pasklinda ypatinga džiugesio ir geranoriškų linkėjimų nuotaika. Ganytojas pažymi, kad šio mūsų vidaus ir kasdienybės pasikeitimo šaltinis yra ypatingas Dievo gerumas; o gėris auga ir stiprėja, kai juo dalijamasi. „Šv. Kalėdos – laikas, kai žmogiškosios galios priimti gėrį labiausiai sustiprėja. Tai ypatingas malonės metas, kai lengviausia Viešpačiui tarti „taip“, dalyvauti  prasmingame jo plane. „Su tylia nuostaba ir dėkingumu žvelkime į šventinius pasikeitimus mūsų širdyse, mūsų namuose, visame krikščioniškajame pasaulyje“, – kviečia vyskupas Rimantas Norvila.

Kauno arkivyskupijos ganytojų kalėdiniame laiške kviečiama kontempliuoti Dievo Įsikūnijimo įvykį, vaizduojamą įstabiu prakartėlės ženklu – į tai apaštališkajame laiške ragina ir popiežius Pranciškus. Žvilgsnis į prakartėlę apibendrinamas trimis žingsniais. Pirmiausia, esame kviečiami „regėti Dievą“, tai yra virš visa ko matyti Jo valią. Antruoju žingsniu esame raginami „matyti žmogų“ – pamatyti šalia esantį žmogų. „Žmonijos gerovė prasideda nuo Betliejaus prakartėlės, nuo bendravimo su Dievu ir meilės artimui“. Trečiasis žingsnis „gerbti kūriniją“ taip pat vaizdžiai atsiskleidžia prakartėlės scenoje: „Kai gimusiam Jėzui buvo uždaros žmonių širdys, Jam tarnavo kūrinija: priglaudė ola, šildė gyvulėliai“.

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas sveikinimo žodyje mini nenusakomą Dievo artumo nuotaiką, kurią leidžia pajusti Kalėdų giesmės, Jėzaus gimimą skelbiantis Dievo žodis, Betliejaus prakartėlė. „Atrodytų, jog prisiartino visai kitoks pasaulis, visai kitokia tikrovė <...>.Taip jaučiamės, nes tikrai, ypatingu būdu prie mūsų prisiartino Dievas. Jo pasirinktas būdas pribloškiantis, apverčiantis mūsų įsivaizdavimą ir supratimą. Visagalis Dievas, Visatos Kūrėjas, ateina būti su mumis mažu kūdikėliu“,– dalytis nuostaba kviečia Kaišiadorių vyskupas.

Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio Kalėdų sveikinimas pradedamas klausimu: „Ar suradote Lobį?“. Ganytojas tęsia: „Ar mes pastebėjome, kad prakartėlėje ant šieno guli mūsų Lobis. Jis pravirksta, kai mes jo nemylime, ir Jo mažos akelės sužiba džiaugsmu, kai įsileidžiame Jo meilę ir pasitikėdami einame džiugiai vykdydami Jo valią“. Kristaus gimimo iškilmę vyskupas vadina „tikėjimo ir džiaugsmo švente“ ir ragina: „...pažinę ši Lobį, saugokime jį savo trapiuose meilės induose“.

Lietuvos vyskupų sveikinimuose ne kartą minimas popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis laiškas apie Kalėdų prakartėlės prasmę bei vertę. Popiežiaus laišku primintą ir paskatintą pranciškoniškąją Kalėdų prakartėlės tradiciją laišku Panevėžio vyskupijos tikintiesiems nuosekliai pristato pranciškonas vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Ganytojas linki: „Tegu užgimęs kūdikėlis Jėzus sušildo mūsų šąlančias sielas ir padaro jautresnius vienas kitam“.

Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas prelatas Edmundas Putrimas Kalėdų sveikinimo žodyje pastebi: „Šiais laikais mus nuo Dievo ir nuo vienas kito skiria ne vien dideli atstumai, bet ir individualizmo kultūra – kai noras gyventi tik sau ir dėl savęs širdį paverčia neįžengiamomis džiunglėmis. <...> Kartais atrodo, kad dar niekuomet negyvenome taip toli vieni nuo kitų“. Prelatas kviečia vadovautis viltimi, kurią pasauliui dovanoja Jėzaus gimimas. Ši viltis mums atneš ramybę ir susitaikymo dovaną, leis rasti savyje jėgų labiau pamilti artimą.

Kastantas Lukėnas

2019 gruodžio 27, 15:07