Paieška

Vatican News
Sukilėlių perlaidojimo iškilmės Vilniuje 2019 11 22 Sukilėlių perlaidojimo iškilmės Vilniuje 2019 11 22  (ANSA)

Savaitės Lietuvoje apžvalga (lapkričio 23)

Įsimintiniausias šios savaitės įvykis – Gedimino kalne rastų 1963–64 m. sukilimo vadų ir dalyvių palaikų valstybinės laidotuvės Senosiose Rasų kapinėse, dalyvaujant aukštiems kaimyninių valstybių valdžios atstovams ir Bažnyčios hierarchams. Šventąsias Mišias Vilniaus arkikatedroje aukojo arkivyskupas Gintaras Grušas, koncelebravo Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos vyskupai ir kariuomenės kapelionai.

Pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas priminė sukilimo dalyvių šūkį „Už jūsų ir mūsų laisvę!“ ir tai, kad Dievo plane niekas nevyksta atsitiktinai: prieš dvejus metus atrasti sukilėlių palaikai, ir dabar skelbia aktualią žinią. Pasak arkivyskupo, sukilimu siekta laisvės ir žmonių lygybės – o tai yra bendražmogiškos ir giliai krikščioniškos vertybės. „Bažnyčia visada vertino laisvę: sąžinės laisvę, tikėjimo laisvę, pasirinkimo laisvę, nes tik laisvas žmogus gali mylėti, tik laisvas gali kurti.“ <…>„Nors dažniausiai kalbame apie sukilimo vadus, iškilias ir ryškias asmenybes, nedera pamiršti visų tų, kurie kovojo, žuvo, buvo ištremti. Visi jie tapo mūsų laisvės pamatų akmenimis. Ir visus juos tam tikra prasme galima pavadinti sukilėliais. Jų mirtis nebuvo beprasmė – šiandien jiems turime dėkoti už laisvę.“– sakė arkivyskupas Gintaras Grušas.

Po Mišių žodį tarė ir Lenkijos kariuomenės ordinaras vysk. Józef Guzdek. Pasak jo, kova už laisvę, teisingumą ir pagarbą žmogaus orumui priklauso prie tų darbų, kurie net keičiantis istorinėms aplinkybėms vertinami vienaprasmiškai teigiamai. Minsko-Mogiliovo arkivyskupas Tadeuszas Kondrusiewiczius savo žodyje išryškino Konstantino Kalinausko reikšmę Baltarusijos nacionalinės savimonės formavimuisi. Kalbėjo taip pat Lietuvos ir Lenkijos prezidentai.

„Bernardinai.lt“ ta proga priminė kito sukilimo vado, kun. Antano Mackevičiaus tardymų parodymus, kurie nušviečia jo įsitraukimo į ginkluotą kovą motyvus.

LRT.lt portale skelbiamas projektas „Diplomatai kalba“, kur kalbinami Lietuvoje dirbantys užsienio valstybių diplomatai. Pirmajame šio ciklo interviu kalbinamas apaštalinis nuncijus arkivyskupas Petar Rajič. Išskirtiniame interviu jis pasakojo apie savo darbo specifiką, gyrė mūsų šalies pasiekimus, palygindamas su ankstesne darbo patirtimi Lietuvoje prieš du dešimtmečius. Atsakydamas į vieną iš interviu klausimų apie kunigų įsitraukimą į politiką nuncijus patvirtina, kad kunigams nedera užimti viešų politinių pareigų. Jis drauge pabrėžia, kad Bažnyčia gali reikšti nuomonę tam tikrais politiniais ir moraliniais klausimais. Pasak nuncijaus, tai labiau patariamasis vaidmuo.

Apaštališkasis nuncijus Petar Rajič taip pat sakė pamokslą iškilmingose Mišiose už Lietuvą baigiant Aušros Vartų atlaidus. Nuncijus citavo šioje Marijos šventovėje skambėjusius dviejų popiežių, šv. Jono Pauliaus II ir Pranciškaus, žodžius, priminė praėjusiais metais čia išsakytą kvietimą priimti „mylinčio atleidimo ir nesmerkiančio svetingumo dovanas“, kurti „Tėvynę, kuri pasirenka statyti tiltus, bet ne sienas, kuri mieliau renkasi gailestingumą, bet ne teisimą“.

Vilniaus arkivyskupija viešai paskelbė informaciją apie tęsimus Aušros vartų ir Šv. Teresės bažnyčios tvarkybos darbus. Informacija pateikiama  atsakant į dažniausiai užduodamus klausimus.

Ketvirtadienį Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijoje vyko mokslinė konferencija „Tradicijos ir modernybės sąveika“. Renginys buvo skirtas Žemaitijos vardo paminėjimo 800-osioms metinėms ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos atkūrimo 30-mečiui.

Šeštadienį minėta Negimusio kūdikio diena, prisimenant tą diena sovietmečiu ministro įsakymu įteisintus abortus. Vyskupijų šeimos centrai paskelbė apie šia proga organizuojamas pamaldas, kvietė į specialias „Rachelės vynuogyno“ rekolekcijas, skirtas kūdikius praradusioms motinoms, supažindino su krizinio nėštumo programomis bei centrais.

Penktadienį ir šeštadienį Vilniuje Siemens arenoje jau 10 kartą Lietuvoje vyko Pasaulinė lyderystės konferencija. Šiame renginyje puoselėjamas toks požiūris į vadovavimą, kuriame dera tikėjimas ir socialinė atsakomybė į jį kviečiami krikščioniškųjų bendruomenių vadovai bei tarnautojai. Lietuvos PLK valdybai šalia kitų krikščioniškųjų bendruomenių vadovų priklauso taip pat Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas. Jis buvo vienas iš renginio Siemens arenoje vedėjų. Konferenciją vedė taip pat jos iniciatorius ir atstovas Lietuvai Klaipėdos „Miesto bažnyčios“ pastorius Saulius Karosas. Be kita ko, jo vadovaujamos bendruomenės iniciatyva rengiami „Miesto maldos pusryčiai“, platinami populiarūs vaizdo seminarai poroms „Per juokus į geresnę santuoką“.

Nemažai publikacijų skirta poeto partizano Broniaus Krivicko gimimo šimtmečiui. Žurnale „Ateitis“  literatūrologas Virginijus Gasiliūnas apžvelgia šio unikalaus kūrėjo gyvenimo kelią ir teigia, kitose šalyse neradęs  analogų, kad partizanas, iš viešojo gyvenimo pasitraukęs žmogus, kurtų tokio lygio poeziją. Pasak jo, Bronius Krivickas įžodino laisvės kovą; svarbiausia jo palikta žinia Lietuvai , jog būti laisvam yra ne tik teisė, bet iš esmės ir pareiga.

Laikraštyje „XXI amžius“ redaktorius Romas Bacevičius plačiai pasakoja, kaip prie Keturnaujienos esančioje Dievo Gailestingumo koplyčioje buvo paminėta 50 metų sukaktis nuo apsireiškimų regėtojai Anelei Matijošaitienei, daugelio vadintai Aneliuke. Nors jos regėjimai bažnytinės vyresnybės nėra oficialiai pripažinti, 2002 m. čia buvo pašventinta Dievo Gailestingumo koplyčia, joje reguliariai aukojamos Mišios.

Kastantas Lukėnas

2019 lapkričio 23, 10:40