Popiežiaus kelionė į Japoniją. Kokia katalikų bendruomenė jo laukia?

Šiuo metu Japonijos gyventojų skaičius viršija 126 milijonus, kurių tik apie pusė milijono yra katalikai.

Istorija

Šiandien Japonija yra pažangios civilizacijos ir naujausių technologijų šalis, tačiau dar prieš du šimtus metų ji gyveno visiškai izoliuota nuo Vakarų civilizacijos. Pastovūs ryšiai ir prekybiniai mainai su Vakarų valstybėmis prasidėjo devyniolikto amžiaus viduryje. Industrializacija buvo tokia sparti, kad jau dvidešimtojo amžiaus pradžioje pramonės potencialu ir karine galia Japonija tapo viena iš to meto galybių. Laimėjusi 1904 m. karą su Rusija, Japonija pradėjo skverbtis į gretimas Azijos teritorijas. Antrojo pasaulinio karo pradžioje valdė dalį Kinijos ir daugumą buvusių Europos šalių kolonijų Azijos rytuose ir Ramiajame vandenyne. Ekspansija, lydima žiauraus užkovotų teritorijų gyventojų engimo, baigėsi tragiškai – 1945 m. rugpjūtį ant dviejų Japonijos miestų buvo numestos atominės bombos. Pokario Japonija atsisakė ginklavimosi ir visus resursus skyrė technologinei ir socialinei pažangai.

Evangelijos skelbimo Japonijoje pradžia laikoma 1549 m. rugpjūčio 15-oji. Būtent tą dieną į pietų Japonijos Kagošimos uostą atplaukė garsusis misionierius jėzuitas šv. Pranciškus Ksaveras. 1582 m. Japonijoje jau buvo apie 15 tūkst. vietinių krikščionių. Deja, labai greit Japonijos valdovai krikščionybėje įžvelgė pavojų savo tradicinei kultūrai ir santvarkai. Misionieriai buvo išvaryti ir krikščionybė uždrausta. 1597 m. Nagasakyje buvo nukryžiuoti 26 krikščionys. Prieš krikščionis buvo kilusios kelios žiaurių persekiojimų bangos, tačiau jos nepalaužė vietinės bendruomenės, kuri, net ir be misionierių, nuolat augo. Žiauriausi persekiojimai, kurių metu buvo nužudyta 37 tūkst. krikščionių, vyko 1637–38 metais Nagasakio apylinkėse. Religijos laisvė Japonijoje buvo įteisinta tik 1889 m. Vėl į Japoniją atvykę misionieriai rado išlaikiusias tikėjimą vadinamąsias Kakure kirišitan bendruomenes. Kai kurie šių krikščionių išpažįstamo tikėjimo elementai buvo labai susipynę su vietiniais religiniais papročiais, tačiau misionierius stebino ir žavėjo pats faktas, jog be kunigų, be viešo kulto, kitados misionierių pradėtas darbas buvo tęsiamas pačių vietinių žmonių, dažnai neraštingų valstiečių. 1891 m. popiežius Leonas XIII įkūrė pirmąsias Japonijos vyskupijas. 1927 m. buvo konsekruotas pirmasis vyskupas japonas. Šiandien Japonijoje veikia 16 vyskupijų: 3 arkivyskupijos – Tokijo, Nagasakio ir Osakos ir 13 vyskupijų. Visi jų ganytojai yra japonai.

Prieš šią Pranciškaus kelionę, Japoniją 1981 m. aplankė popiežius Jonas Paulius II. Aplankyti Japoniją – tai senas popiežius Pranciškaus troškimas. Būdamas jaunas jėzuitas, jis norėjo kaip misionierius keliauti į Japoniją.

Jėzuitai Japonijoje

Jėzuitai misionieriai nuo seno tarnauja Japonijoje. Be jau minėto pirmųjų laikų misionieriaus šv. Pranciškaus Ksavero, mums artimesniais laikais daug metų Japonijoje praleido ir daug nuveikė tėvas Pedro Arrupe, vėliau tapęs Jėzaus draugijos generaliniu vyresniuoju. Jis į Japoniją buvo pasiųstas 1938 m. Po kelerių ramaus tarnavimo vietiniams katalikams metų, 1941-ųjų gruodį japonai, Antrajame pasauliniame kare nacistinės Vokietijos sąjungininkai, apkaltino tėvą Arrupe šnipinėjimu ir uždarė į kalėjimą. Laimė, pavyko išsiaiškinti, kad kaltinimas nepagrįstas ir po kelių mėnesių tėvas Arrupe buvo paleistas. Išėjęs iš kalėjimo jis buvo paskirtas Nagatsukoje, netoli Hirošimos, veikusio jėzuitų noviciato magistru. 1945 m. rugpjūčio 6-osios rytą ant Hirošimos buvo numesta atominė bomba. Vos už kelių kilometrų nuo sprogimo vietos buvęs jėzuitų noviciatas tapo sužeistųjų gelbėjimo vieta.

Popiežius Pranciškus apaštališkųjų kelionių metu visada privačiai susitinka su jėzuitais. Susitikimas su Japonijoje dirbančiais jėzuitais jam bus ypatingai brangus, nes keletas toje šalyje tarnaujančių jėzuitų yra popiežiui asmeniškai pažįstami argentiniečiai. (JM / VaticanNews)