Paieška

Vatican News
Verano kapinės Romoje Verano kapinės Romoje  (ANSA)

Mūsų mirusieji Vatikane ir Romoje

Bene žinomiausios Šventojo Sosto kapinės yra Vatikano nekropolis po Šv. Petro bazilika. Tai antikos laikais II amžiuje įkurtos kapinės už Romos miesto ribų šalia Kornelijaus kelio. Ant nekropolio iškilusi bazilika imperatoriaus Konstantino pastatydinta toje vietoje, kur palaidotas apaštalas šv. Petras. Nekropolyje nebelaidojama nuo neatmenamų laikų. Daugeliui vėlesnių laikų popiežių amžino poilsio vieta parinkta Šv. Petro bazilikos altoriuose ir koplyčiose.

Dar vienos Šventojo Sosto kapinės yra prie Vatikano aikštės, dedikuotos pirmiesiems Bažnyčios kankiniams  Šv. Petro bazilikos pašonėje. Tai devintajame amžiuje šv. Grigaliaus Didžiojo įkurtos Vokiečių kapinės. Jose sulaidota daug Romoje mirusių visų tautybių piligrimų, ypač iš vokiškai kalbančių kraštų. Jose palaidotas marijonų kongregacijos studentas iš Lietuvos Bronislovas Kačergius. Vienas iš pirmųjų pal. Jurgio Matulaičio į Romą pasiųstų studentų Bronislovas mirė eidamas aštuonioliktuosius metus. Šių metų gegužės 21 dieną sukako jo mirties 95 metinės.

Vokiečių kapinės Vatikane
Vokiečių kapinės Vatikane
Šv. Onos bažnyčia Vatikane
Šv. Onos bažnyčia Vatikane

Kitos Vatikane esančios Šventojo Sosto kapinės yra XVI amžiaus kolumbariumas parapijinės Šv. Onos bažnyčios rūsyje. Čia sulaidota šimtai visų tautybių žmonių, ypač italų. Jose taip pat palaidotas Lietuvos bajoras iš Pajuosčio Aleksandras Meištovičius, miręs Vatikane Antrojo pasaulinio karo metais. Lenkijos visuomenės ir politikos veikėjas dėl karo glaudėsi prie Romoje gyvenusio savo sūnaus, kunigo rašytojo Valerijono Meištovičiaus, mirusio 1982 metais ir palaidoto Šv. Stanislovo bažnyčioje Romoje. Lenkų bendruomenės sielovadai skirtą Šv. Stanislovo bažnyčią konsekravo kardinolas Jurgis Radvila, kurio žemiški palaikai ilsisi gretimoje Švenčiausiojo  Jėzaus vardo bažnyčioje. Kunigaikštis kardinolas Jurgis Radvila, Krokuvos ir Vilniaus vyskupas, mirė Romoje 1600 metais.

Rezurekcijonistų Kongregacijos koplyčioje prie Ispanijos laiptų Romoje palaidoti trys steigėjai, tarp kurių iš Gelgaudiškio kilęs 1831 metų sukilimo dalyvis, poetas, Dievo tarnas kun. Juozapas Jeronimas Kaisevičius.

Prisiminus Lietuvos kilminguosius ir didikus verta priminti pagrindinėse senosiose Romos Šv. Lauryno arba Verano kapinėse palaidotą grafą Mykolą Tiškevičių. Archeologas ir antikos paveldo kolekcionierius Mykolas Tiškevičius apsigyveno Romoje 1865 metais ir mirė 1897 metais. Jo kolekcijai priklausiusių radinių galima pamatyti Vatikano, Romos ir kituose muziejuose.

Verano kapinėse palaidota kelios dešimtys lietuvių, daugelis apsigyveno Romoje XX amžiuje, po Antrojo pasaulinio karo – priklausė jėzuitų, marijonų, saleziečių, Popiežiškosios Šv. Kazimiero kolegijos ir Šventojo Petro bazilikos kanauninkų bendruomenėms.

Šventojo Petro bazilikos kanauninkų koplyčia irgi priklauso Šventajam Sostui. Joje palaidota keli šimtai Vatikano bazilikos kanauninkų. Joje taip pat palaidoti žinomi Romos lietuvių bendruomenės nariai – prelatai Jonas Bičiūnas, Ladas Tulaba, Antanas Jonušas.

Popiežiškosios Šv. Kazimiero Kolegijos koplyčia Verano kapinėse yra bene svarbiausia Italijos sostinėje Romoje gyvenusių lietuvių dvasininkų ir pasauliečių laidojimo vieta.

Joje palaidotas vienas iš Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarų prel. Kazimieras Šaulys, miręs Šveicarijoje 1964 metais ir perlaidotas Romoje 1968 metais.

Verano lietuvių koplyčioje palaidotas paskutinis prieškario Lietuvos diplomatas Vatikane Stasys Girdvainis. Jis lygiai prieš aštuoniasdešimt metų pradėjo eiti Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro pareigas prie Šventojo Sosto – skiriamuosius kredencialus įteikė popiežiui Pijui XII pirmaisiais jo pontifikato ir pirmaisiais Antrojo pasaulinio karo metais – 1939 metų spalio 18 dieną. Stasys Girdvainis mirė 1970 metais.

Toje pačioje Verano koplyčioje ilsisi du Lietuvos vyskupai – Vilkaviškio koadiutorius Vincentas Padolskis ir apaštališkasis nuncijus Jonas Bulaitis, prelatai Vincas Mincevičius – Italijos Lietuvių bendruomenės pirmininkas, Juozas Končius – Bendrojo Amerikos lietuvių fondo pirmininkas, Klemensas Razminas – arkivyskupo Skvirecko sekretorius, Zenonas Ignatavičius, Jonas Buikus, kun. Vladas Dielininkaitis ir diakonas Augustinas Lišauskas.

Greta lietuvių kolegijos koplyčios – Marijonų kongregacijos kapai, kuriuose palaidoti du vyskupai: Pranciškus Petras Būčys – Marijonų kongregacijos vyresnysis ir Pranas Brazys  – užsienio lietuvių ganytojas, tėvai Pranas Rėklaitis ir Juozas Vaišnora – pal. Jurgio Matulaičio bylos postulatoriai. Netoli šio kapo – tėvų jėzuitų kripta, joje palaidoti profesoriai t. Paulius Rabikauskas ir Antanas Liuima bei kun. Vincas Pupinis – buvęs Vatikano radijo rusų ir lietuvių redakcijų vadovas.

Verano kapinėse taip pat palaidotos dvi seserys Vildžiūnaitės, saleziečių vienuolės Marijos krikščionių pagalbos dukterys Antanina Merčaitytė ir Eugenija Alminauskaitė, saleziečių kunigas Juozas Zeliauskas – Vatikano spaustuvės direktorius, teatinų brolis Jurgis Palaima – ilgametis Sant’Andrea della Valle bazilikos Romoje zakristijonas.

Verano kapinėse Romoje palaidota iš Kauno kilusi litvakė Antonietta Raphael – skulptorė, viena iš ekspresionistinės meno mokyklos „Scuola Romana“ steigėjų.

Naujosiose Romos kapinėse Prima Porta palaidotas Juozas Gailius – Italijos visuomeninio traliuotojo RAI International transliacijų lietuvių kalba redaktorius ir jo žmona Vlada Bankauskaitė, taip pat dailininkės motina ir dukra Sofija Pacevičienė ir Irena Pacevičiūtė.

Kitose Romos provincijos kapinėse palaidotas ilgametis Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios zakristijonas Laurynas Ringevičius (Marino kapinėse), salezietis brolis Vincas Aleksandravičius (Gvidonijos kapinėse) ir saleziečių kunigai Antanas Tranavičius ir Jonas Svirnelis. (Fraskačio kapinėse). (SAK / VaticanNews)

Verano kapinės Romoje
Verano kapinės Romoje
2019 lapkričio 01, 13:32