Paskelbtas Katalikų Bažnyčios Vokietijoje reformų statutas
Numatyta, kad pirmoji sinodinė asamblėja bus sušaukta 2020 metų sausio 30-ąją dieną. Ją sudarys 230 delegatų – vyskupų, kunigų ir pasauliečių. Terminas sinodasvisų pirmą reiškia bažnytinį susirinkimą, arba asamblėją. Tačiau tai nėra vien pats faktas. Tokį susirinkimą reikia suprasti Bažnyčios savimonės šviesoje: jos doktrinos, tradicijos, teologijos ir sielovados. Sinodo sąvoka ženklina visos Dievo Tautos įsitraukimą į Bažnyčios gyvenimą ir misiją. Sinodiškumui didelį impulsą suteikė Vatikano II Susirinkimas. Popiežius Pranciškus daug kartų pabrėžė, jog Bažnyčiai reikia daugiau sinodiškumo taip pat ir tikinčiųjų pasauliečių, vyrų ir moterų, įtraukimo į sprendimų rengimą ir priėmimą prasme.
Kita vertus, sinodo nereikia painioti su paprastu demokratiniu susirinkimu, kuriame sprendimai priimami arba atmetami balsų dauguma. Sinodo darbas vyksta Bažnyčios Tradicijos viduje, su malda pasikliaujant Dievo veikimu. Galima sakyti, jog sinodas yra Dievo tautos pastanga išryškinti ir įgyvendinti Dievo valią dabartinėmis aplinkybėmis. 2018 metų kovo pradžioje Tarptautinė teologinė komisija parengė ir su popiežiaus Pranciškaus leidimu paskelbė dokumentą Sinodiškumas Bažnyčios gyvenime ir misijoje.
Katalikų Bažnyčiai Vokietijoje pradėjus rengti reformą pagal sinodiškumo principą buvo ir kritinių pastabų, taip pat ir iš Šventojo Sosto. Tikėjimo mokymo kongregacija ir Teisinių tekstų taryba paprašė patikslinti ar aiškiau suformuluoti kai kuriuos klausimus, – tokius kaip santykis tarp sinodo ir vyskupo, kuris prisiima specialią atsakomybę už tikinčiuosius, kitokią nei kunigai ar pasauliečiai. Kitas aspektas sinodo santykis su visuotine Bažnyčia. (RK / Vatican News)
