Evangelium vitae apdovanojimas Rachelės projekto steigėjai
Premija Vicki Thorn įteikiama už „gyvenimą, paskirtą aborto sužeistų moterų ir vyrų gydymui“, už „besąlygiškos meilės ir gailestingumo liudijimą, kuris yra gyvybės kultūros centre“.
1984 metais Vicki Thorn įsteigė Rachelės projektą kaip atsaką ir pagalbą nuo aborto psichologiškai ir emociškai kenčiantiems asmenims, ypač moterims. Abortas gali būti lydimas nemigos, depresijos, žemos savivertės, svaiginančių medžiagų vartojimo. Dažnai šios pasekmės pasiveja ne tuoj pat, bet praėjus keliems ar net keliolikai metų po aborto. Deja, apie tai menkai kalbama viešai, moterys kenčia tyloje, nežino, kur ieškoti pagalbos. Rachelės projektas siekia teikti informacinę, medicininę ir dvasinę pagalbą, padeda susisiekti tiek su psichikos sveikatos specialistais, tiek su užtarimo ir gydymo maldos grupėmis.
Per keletą dešimtmečių Rachelės projektas išaugo į didelę organizaciją, kuri glaudžiai bendradarbiauja su JAV vyskupų konferencija, veikia 165 krašto vyskupijose ir turi savo atstovybes kitose 25-ose šalyse.
Evangelium vitae premija remia šv. Jono Pauliaus II 1995 metų enciklikos Evangelium vitae principus. Enciklikoje negimusio žmogaus gyvybės dirbtinis ir tyčinis sunaikinimas yra vienareikšmiškai įvardijamas blogis, tačiau neišleidžiamas iš akių socialinis, kultūrinis, ekonominis, psichologinis spaudimas, dėl kurio moteriai abortas gali atrodyti vienintelė įmanoma išeitis. Tokiais atvejais atsakomybė už abortą pranoksta individualią atsakomybę, gali apimti kitus šeimos narius, bendruomenę, visuomenę.
Ten pat popiežius Jonas Paulius II priduria: „Norėčiau dabar tarti keletą žodžių specialiai moterims, kurios patyrė abortą. Bažnyčia gerai žino daugybę veiksnių, galėjusių lemti jūsų sprendimą; ji neabejoja, kad daugeliu atveju šis sprendimas buvo skausmingas ar net sukrečiantis. Galbūt žaizda jūsų širdyje dar nėra užgijusi. Tai, kas atsitiko, tikrai buvo ir tebėra labai bloga. Bet nenustokite drąsos ir nepraraskite vilties. Geriau pasistenkite suprasti, kas atsitiko, ir garbingai tai išgyventi. Jei dar nenusižeminote ir su pasitikėjimu neatsivėrėte atgailai, padarykite tai. Maloningasis Tėvas pasirengęs suteikti jums savo atleidimą ir ramybę Susitaikinimo sakramentu. Pagaliau suprasite, kad niekas nėra galutinai prarasta ir pajėgsite paprašyti atleidimo savo kūdikį, dabar gyvenantį pas Viešpatį. Draugiškai ir su išmanymu padedant bei patariant kitiems žmonėms, remdamosis savo pačių skausmingu patyrimu, jūs galite tapti iškalbingiausiomis kiekvieno žmogaus teisės į gyvybę gynėjomis. Per savo įsipareigojimą gyvybei tapsite naujo požiūrio į žmogaus gyvybę skatintojomis – ar priimtumėte kitų vaikų gimimą, ar sveikintumėte ir apglėbtumėte rūpesčiu tuos, kuriems labiausiai trūksta artimo žmogaus“ (Evangelium vitae, sk. 99).
Kaip ne kartą yra pasakojusi Rachelės projekto steigėja Vicki Thorn, ją tai paskatino padaryti pažintis su viena drauge, kuri vieną vaiką buvo atidavusi globoti, o kitą abortavo, nes jis buvo užmegztas su šeimos nariu. Dėl to ji labai kentėjo ir sakė, jog su globa gali susitaikyti, o su abortu – ne. Rachelės projektas negimė per vieną dieną. Sumanymas brendo, psichoterapinės ir dvasinės pagalbos programa, personalas buvo rengiami apie septynerius metus, kol 1984 m. Milvokio valstijoje duris atvėrė pirmasis centras. (RK / Vatican News)
