Lietuvos spaudos apžvalga (rugsėjo 29 d.)
„Elta“ ir „Respublika“ perteikė minčių, kurias per padėkos Mišias už popiežiaus Pranciškaus vizitą išsakė nominuotasis kardinolas Sigitas Tamkevičius. Mišiose, aukotose Vilniuje netoli nuo buvusio KGB kalėjimo esančioje Šv. Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje, minėtos genocido aukos, pasipriešinimas okupacijai ir apie tai pasakyti popiežiaus žodžiai. Paskirtasis kardinolas sakė: „Pati didžiausia dovana, kurią šiame gyvenime gauname – tai yra kryžiaus dovana, ir pats didžiausias išbandymas būna bet koks žmogaus išaukštinimas, nes tada yra pavojus užsimiršti, kas mes esame ir kokiu keliu Viešpats mus šaukia“.
Šeštadienį Kaune šventiniais renginiais paminėtas Lietuvos „Caritas“ atkūrimo 30-metis. Kauno arkikatedroje ta proga švęstose Mišiose homiliją pasakė nuo pat Caritas atkūrimo organizacijos veiklą rūpestingai lydėjęs kardinolas Sigitas Tamkevičius. Vėliau minėjimo dalyviai rinkosi VDU didžiojoje salėje, čia sveikinimo žodį tarė LVK pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, sveikino Europos Caritas atstovai. Ankstesni ir dabartiniai organizacijos vadovai ses. Albina Pajarskaitė, kun. Robertas Grigas, Janina Kukauskienė, Deimantė Bukeikaitė atskleidė laiko poreikius atliepiančią, besivystančią Caritas sampratą. Po Daliaus Ramanausko sukurto dokumentinio filmo peržiūros LVK socialinių reikalų tarybos pirmininkas, Caritas veiklą globojantis vysk. Kęstutis Kėvalas katechezėje brėžė dabarties Caritas sampratos bei veiklos gaires.
Šio šventinio minėjimo tąsa – pirmadienį Seime, Konstitucijos salėje rengiama konferencija „Gerovės valstybė – ar geru keliu einame“. Prieš renginį išplatintame pranešime pažymima, kad kalbant apie gerovės valstybės sampratą įvairūs viešosios politikos veikėjai ir interesų grupės akcentuoja skirtingus aspektus. Lietuvos Caritas pabrėžia, kad gerai veikiančioje gerovės valstybėje ypatingai svarbus vaidmuo pripažįstamas šeimai ir bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, o taip pat subsidiariam valdžios institucijų veikimui.
Sekmadienį Vilniaus Švč. M. Marijos Ramintojos bažnyčioje vyko migrantų šventė „Tautų kiemas“. Šia švente paminėta Pasaulinė migrantų ir pabėgėlių diena. Ta proga Mišias aukojo arkivyskupas Gintaras Grušas. Lietuvoje gyvenančių įvairių tautų atstovai kvietė susipažinti, bendrauti, ragauti nacionalinių patiekalų. Šventę organizavo Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ Užsieniečių integracijos programos bendruomenė.
Praėjusį savaitgalį įvairiose Lietuvos vietose minėtas kanauninko ir rašytojo Juozo Tumo Vaižganto 150 metų jubiliejus. Kaune šalia Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčios atidengtas paminklas, kuriame Vaižgantas vaizduojamas prisėdęs ant suolelio drauge su šuneliu Kauku. Apie tai laikraštyje „XXI amžius“ rašo Alfas Pakėnas –šis žurnalistas, poetas ir muziejininkas Malaišiuose per šiemetines „Vaižgantines“ tapo aštuonioliktuoju Vaižganto premijos laureatu.
Laikraštyje „XXI amžius“ taip pat aprašyti Lietuvos žydų Holokausto aukų minėjimo renginiai Vilniuje, Vilkaviškyje, Šakiuose, Ariogaloje.
Penktadienį Vilniuje Bažnytinio paveldo muziejuje atidaryta paroda „Dvasiniai Fribūro vaikai: Fribūro universiteto lietuviai ir jų reikšmė Lietuvai“. Joje pristatoma katalikiškame Fribūro universitete XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje studijavusių lietuvių intelektualinė veikla, jų indėlis kuriantis moderniai Lietuvos valstybei.
Praėjusį penktadienį Bazilionuose vyko tarptautinė konferencija, skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo bažnyčios 270 metų jubiliejui paminėti. Mišias aukai bažnyčioje vadovavo Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, drauge su lietuviais meldėsi ir ukrainiečiai graikų apeigų katalikų dvasininkai. Bazilionų mokykloje vykusioje konferencijoje viena iš temų buvo vienuolių bazilijonų veiklos pėdsakai lietuvių ir ukrainiečių istorijoje.
Praėjusį šeštadienį Kražiuose vyko ignaciškąjį dvasingumą puoselėjančių bendruomenių susitikimas. Šiuo renginiu paminėta jėzuitų veiklos Lietuvoje 450 metų sukaktis. Audrės Srėbalienės ir Liudo Jovaišos straipsnis apie Kražius portale „Lrytas.lt“ pavadintas „Nepaprasta Žemaitijos vieta – po tuo pačiu stogu glaudėsi profesoriai, vienuoliai, kaliniai ir varguoliai“. Kražių kolegija pusantro šimtmečio buvo svarbiausias visos istorinės Žemaitijos švietimo centras. Vienas iš buvusios Kražių kolegijos korpusų, buvęs rektoratas, dabartinis muziejus, yra vienintelis išlikęs iš anuometinio 22 pastatų ansamblio.
Portale „15 min“ paskelbtas apžvalgininko Tomo Vilucko pokalbis su neseniai Klaipėdoje viešėjusiu populiariu knygų autorium benediktinu Anselmu Grünu OSB. Didelę dvasinio palydėjimo patirtį turintis vienuolis be kita ko teigia: Bažnyčios nešama žinia turi atsiliepti į giliausius žmonių lūkesčius. Kita vertus, sielovadininkams nereikia galvoti, kad žmonėms nerūpi dvasiniai dalykai, svarbu patikėti, kad žmonės turi tą dvasinį ilgesį ir lūkestį.
