Švenčiausioji Mergelė Marija Snieginė
Pirmosios Dievo Motinai skirtos bazilikos dedikavimas vadinamas Marijos Snieginės švente, nes, kaip sako padavimas, šios šventovės pastatymas susijęs su sniegu, stebuklingai rugpjūčio mėnesį iškritusiu ant Romos Eskvilino kalvos, ant kurios pastatyta Mergelei Marija dedikuota bazilika. Pasak legendos, ketvirtojo amžiaus viduryje tuometinis popiežius Liberijus susapnavęs Mergelę Mariją ir jinai jo prašiusi pastatyti jai dedikuotą bažnyčią toje vietoje, kur po nakties bus pasnigę. Ir nors tai buvo vidurvasaris, rugpjūčio 5-oji, iš tiesų Romos Eskvilino kalva buvo nuklota sniegu. Liberijus, kaip sapne jo prašė Mergelė Marija, toje vietoje pastatydino jai dedikuotą bažnyčią.
Vis dėlto, nors bazilikos pastatymas siejamas su popiežiaus Liberijaus sapnu ir sniego stebuklu, istoriniai šaltiniai liudija, kad šventovė buvo pastatyta beveik šimtą metų vėliau negu Bažnyčiai vadovavo su sniego legenda siejamas popiežius Liberijus. Liberijaus pontifikatas truko nuo 352 iki 366 metų. Liber Pontificalis užsimena apie popiežiaus Liberijaus Romoje statytą baziliką, bet aiškiai nesako, kad ji buvusi dedikuota Dievo Motinai. Tuo tarpu istoriniai šaltiniai liudija, kad pirmosios Marijai dedikuotos bazilikos statytojas buvo popiežius Sikstas III, vadovavęs Bažnyčiai nuo 432 iki 440 metų. Jo pontifikatas prasidėjo vos vieneriems metams praėjus nuo 431 metais vykusio Efezo visuotinio susirinkimo, kuris paskelbė, kad Mergelę Mariją galima ir reikia vadinti Theotokos - Dievo Motina.
Nepaisant padavimo ir istorinių šaltinių nesutapimo, tradicija Dievo Motinai dedikuotos bazilikos statybą priskiria popiežiui Liberijui. Snieginės titulas – tai kartu ir gimtosios nuodėmės nesutepto Mergelės Marijos šventumo simbolis. „Nive candidior“ - už sniegą baltesnė - šiuo vardu krikščionys nuo amžių kreipiasi į Dievo Motiną. (Vatican News)
