Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų Švč. Mergelės Marijos ėmimas į dangų 

Švč. M. Marijos ėmimas į dangų (Žolinė)

Šiandien išaukštinta Marija, Dievo tarnaitė, tačiau ir šis išaukštinimas yra tolesnė jos tarnystė: ji ir danguje pažįsta žmonių reikalus, ir mus užtaria pas Viešpatį, lydėdama krikščioniškoje kelionėje.

Tomis dienomis Marija susiruošusi skubiai iškeliavo į Judėjos kalnyno miestą. Ji nuėjo į Zacharijo namus ir pasveikino Elzbietą. Vos tik Elzbieta išgirdo Marijos sveikinimą, jos įsčiose šoktelėjo kūdikis, o pati Elzbieta pasidarė kupina Šventosios Dvasios. Ji balsiai sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man ta garbė, kad mano Viešpaties motina aplanko mane?! Štai vos tik tavo pasveikinimo garsas pasiekė mano ausis, šoktelėjo iš džiaugsmo kūdikis mano įsčiose. Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“. O Marija prabilo: „Mano siela šlovina Viešpatį,  mano dvasia džiaugiasi Dievu, savo Gelbėtoju, nes jis pažvelgė į nuolankią savo tarnaitę. Štai nuo dabar palaiminta mane vadins visos kartos, nes didžių dalykų padarė man Viešpats, ir šventas yra jo vardas! Jis maloningas iš kartos į kartą tiems, kurie jo klauso. Jis parodo savo rankos galybę ir išsklaido išdidžios širdies žmones. Jis numeta galiūnus nuo sostų ir išaukština mažuosius. Alkstančius gėrybėmis apdovanoja, turtuolius tuščiomis paleidžia. Jis ištiesė pagalbos ranką savo tarnui Izraeliui, kad minėtų jo gailestingumą, kaip buvo žadėjęs mūsų protėviams – Abraomui ir jo palikuonims per amžius“. Marija prabuvo pas Elzbietą apie tris mėnesius, o paskui sugrįžo į savo namus. (Lk 1,39-56)

IŠAUKŠTINTAS NUOLANKUMAS

Marijos žemiškoji kelionė baigėsi pagerbimu, išaukštinimu, pašlovinimu…

Galime sakyti, kad tai atitinka kiekvieno mūsų lūkesčius. Sakytume, mūsų prigimtyje yra įrašytas noras, kad mūsų geri darbai būtų pastebėti ir įvertinti. Kuo didesnis įvertinimas, tuo mes patys jaučiamės geriau. Galvojame – ir siekiame – būti išaukštintais dėl savo gabumų, sumanumo, atliktų didelių darbų.

Jei taip būtų, tada Marija turėjo būti išaukštinta dėl to, kad ji tapo Jėzaus Motina. Kaip tik apie tai galvojo moteris, kurios šūksnis buvo užrašytas Evangelijoje: „Palaimintos įsčios, kurios tave nešiojo!“ Žinome taip pat ir Jėzaus atsakymą: „Dar labiau palaiminti tie, kurio klauso Dievo žodžio ir jo laikosi“. Vadinasi, Švenčiausiosios Mergelės kilnumas slypi ne išorėje, o viduje, jos širdyje.

Marija buvo paimta į dangų dėl savo nuolankumo. Ji pati savo giesmėje, šlovindama Dievą, sako: „Jis pažvelgė į savo nuolankią tarnaitę“. Šis išsireiškimas leidžia mums suprasti Dievo Motinos nuolankumo paslaptį: ji džiaugiasi savo mažumu, kuris patraukė Dievo žvilgsnį, apdovanojo ją malone.

Šia prasme Marija yra panaši į Jėzų. Tiek Jėzuje, tiek Marijoje pilnai, be jokių išimčių, buvo įvykdytas dvasinis įstatymas: „Kas save aukština, bus pažemintas, o kas save žemina, bus išaukštintas“. Nusižeminti – tai stoti Dievo valios akivaizdoje. Juos geriausiai išreiškia tiek Jėzaus žodžiai Alyvų sode: Tebūna ne mano, bet tavo valia“, ir Marijos angelui ištartasis :“ Tebūna man, kaip tu pasakei“.

Per šį nusižeminimą buvo išgelbėtas pasaulis…

Žmonės labai dažnai mėgsta save išaukštinti, pastaruoju metu netgi tvirtinama, kad be viso šito neįmanoma nieko pasiekti, atsieit, jei patys neparodysime, ką sugebame, niekas kitas to nepastebės ir neįvertins. Kartais gali būti malonu jaustis žemės valdovais, tačiau istorija rodo, kad kvailas bet kokios savo galybės pervertinimas paprastai baigiasi skaudžiu nuopuoliu. Vertę žmogaus gyvenimui suteikia tik nuolankus Dievo plano priėmimas.

Šiandien išaukštinta Marija, Dievo tarnaitė, tačiau ir šis išaukštinimas yra tolesnė jos tarnystė: ji ir danguje pažįsta žmonių reikalus, ir mus užtaria pas Viešpatį, lydėdama krikščioniškoje kelionėje.

Mes džiaugiamės savo Motinos švente… Galbūt tai ir bus žingsnis į suvokimą, kad tikrasis džiaugsmas ateina tada, kai vertiname ne save, o kitus… (Mons. Adolfas Grušas)

2019 rugpjūčio 14, 15:31