Šv. Laurynas Šv. Laurynas  (Digital image courtesy of the Getty's Open Content Program)

Šv. Laurynas – konkrečios meilės kankinys

Rugpjūčio 10 d. liturginis kalendorius mini trečiojo amžiaus kankinį diakoną šv. Lauryną. Jam dedikuotoje ir jo relikvijas saugančioje Romos bazilikoje šventei buvo rengiamasi nuo trečiadienio švęstu tridieniu. Pagrindines šventės Mišias šeštadienio vakarą Šv. Lauryno bazilikoje aukos vienas iš Romos augziliarų vyskupas Guerino di Tora. Po Mišių bus surengta procesija miesto rajono gatvėmis.

Laurynas buvo Romos krikščionių bendruomenės arkidiakonas – tai yra asmuo atsakingas už labdarą, socialinius ir karitatyvinius projektus. Dėl to jo rankose buvo ir bendruomenės pinigai. Valdant imperatoriui Valerianui 258 m. vasarą kilo nauja krikščionių persekiojimų banga. Buvo nužudytas popiežius Sikstas II su keliais kunigais ir diakonais. Kaip teigia tradicija, Laurynas, supratęs, kad ir jam gresia pavojus, sukvietė savo globojamus vargšus ir jiems išdalino visas bendruomenės lėšas. Rugpjūčio 10-ąją imperatoriaus pareigūnai suėmė diakoną Lauryną. Nors Romos krikščionių bendruomenė nebuvo turtinga, vis dėlto tarp miesto gyventojų sklandė gandai apie didžiulius turtus. Iš Lauryno buvo reikalaujama pasakyti, kur tie turtai paslėpti. Sakoma, kad paties imperatoriaus akivaizdoje Laurynas parodęs į varguomenę ir taręs: „Štai mūsų turtai!”. Imperatorius tokį atsakymą palaikęs įžūliu akibrokštu ir įsakęs diakoną žiauriai nukankinti. Laurynas buvo gyvas sudegintas pririštas prie metalinių grotų.

Diakonas Laurynas yra konkrečios artimo meilės kankinys, vienoje rytmetinių Mišių homilijoje yra pasakęs popiežius Pranciškus. Krikščioniška meilė – tai ne ideologija, ne filosofinė idėja; krikščioniška meilė yra konkreti. Melskime Viešpatį, kad meilės samprata, kuria mes vadovaujamės, niekada netaptų abstrakčia idėja, sakė Pranciškus.  (JM / VaticanNews)

2019 rugpjūčio 09, 16:27