Maldos žygis už padalytos Korėjos susivienijimą
Pagrindinis piligrimystės tikslas – melstis už Korėjų ir pasaulio taiką. Piligrimystę remia Seulo arkivyskupijos korėjiečių susitaikinimo komitetas ir dvi Pietų Korėjos vyriausybės ministerijos – Kultūros, sporto ir turizmo bei Susivienijimo.
Išlydėdamas piligriminio žygio dalyvius, Seulo arkivyskupas kardinolas Andrew Yoem Soo–jung paragino popiežiaus Pranciškaus mintimis: „Turime atrasti būdą darniai sugyventi su žeme ir motina gamta, kuri yra mūsų „bendrieji namai“. Kardinolas palinkėjo Taikos vėjo žygio dalyviams piligrimystės metu susitaikinti su savimi, kaimynais, aplinka ir Dievu.
Tarptautiniame jaunimo maldos ir atsivertimo žygyje šiemet, be kitų, dalyvavo benediktinės ir salezietės seserys. Pakeliui piligrimystės dalyviai šventė Eucharistiją, klausėsi paskaitų, diskutavo, pristatė bendruomeninius projektus, klausėsi pabėgėlių iš Šiaurės Korėjos liudijimų. Piligrimystės dalyviams Mišias aukojo kardinolas Yoem Soo–jung ir apaštališkasis nuncijus Pietų Korėjoje arkivyskupas Alfred Xuereb.
„Mūsų viltys – kad Taikos vėjas atneštų geras permainas į Korėjos pusiasalį ir į visą pasaulį“, – pasakė misijų portalui UCAN salezietė vienuolė iš Mongolijos s. Agnietė.
Antrojo pasaulinio karo nugalėtojai 1945 m. nusprendė laikinai padalinti Korėjos pusiasalį, tačiau 1950 metais prasidėjo Šiaurės Korėjos invazija į Pietų Korėją. Karas paliko neužgyjančių žaizdų: konfliktas pasibaigė, įsigaliojo paliaubos, tačiau nebuvo taikos susitarimo, todėl karas formaliai tęsiasi ligi dabar.
Ypač skaudus daugelio korėjiečių šeimų išskyrimas, kuris tęsiasi septynis dešimtmečius. Piligrimystės Taikos vėjas dalyviai ypač meldėsi už išskirtų šeimų suvienijimą.
„Svarbu neprarasti vilties, kad viskas išsispręs. Todėl meldžiamės už taiką regione ir visame pasaulyje“, – pasakė portalui Vatican News korėjietė vienuolė salezietė sesuo Julijona. Pasak jos, jaunimas iš penkiolikos kraštų dalyvavo maldos žygyje Taikos vėjas norėdamas atkreipti pasaulio galiūnų dėmesį į tebesitęsiantį dviejų Korėjų skausmą. „Korėjiečiai nuo pat padalijimo pradžios prieš septynis dešimtmečius karštai trokšta susivienijimo. Jis nenumaldomai auga. Esame tikri kraujo broliai ir seserys, niekuo negalima pateisinti pusiasalio padalijimo“. (SAK / Vatican News)