Italijos vyskupai: kas yra mūsų „Amazonija“?
Biologinės įvairovės nykimas yra viena ryškiausių dabartinių socialinės ir aplinkos krizės apraiškų. Italija ją taip pat patiria dėl dinamikų, veikiančių tiek augalų, tiek gyvūnų pasaulį, silpninančių mūsų žemių grožį ir tvarumą, dėl kurių jos tampa mažiau gyvybingos. Šis liūdnas pastebėjimas slypi Italijos vyskupų konferencijos žinios centre, kurią vyskupai paskelbė artėjant Pasaulinei maldos už rūpinimąsi kūrinija dienai.
Rugsėjo 1 d. minimos dienos tema – „Viešpatie, kokie įvairūs tavo kūriniai“ (Ps 104, 24). Didinti biologinę įvairovę“. Italijos Vyskupų konferencijos socialinių reikalų, darbo, taikos ir teisingumo komisijos laiške rašoma, kad į reiškinius, kurie grasina biologinei įvairovei globaliu mastu, pradedant nuo klimato kaitos, reikia atsiliepti veiksminga politika ir skleidžiant tvaraus gyvenimo būdą. Ypač reikia kovoti su praktikomis, kurios naikina biologinę įvairovę – žemių nusavinimu, miškų kirtimais, monokultūrų plėtimu, didėjančiu dirvožemio sunaudojimu ar teršalais, kurie žemes nuodija.
Italijos vyskupai taip pat įspėja apie „finansinę ir ekonominę dinamiką, kuria siekiama monopolizuoti mokslinius tyrimus ar net siūloma privatizuoti kai kuriuos technologijos mokslus, susijusius su biologinės įvairovės išsaugojimu“. Tuo pat metu būtina „sustiprinti gerąsias praktikas, skatinančias biologinę įvairovę“, prisidedant prie gerovės ir darbo galimybių kūrimo, ypač žemės ūkio ir turizmo sektoriuose. Svarbu išsaugoti miškus, remti sodininkystės ir daržininkystės būdus, kuriuos taikė vienuolynai skatindami žemės derlingumą, bet nepakeisdami jo pusiausvyros, rašo vyskupai. Taip pat būtina naudoti naujas technologijas, kuriomis siekiama kiek įmanoma sustiprinti ekologiškumą, remti universitetines institucijas ir mokslinių tyrimų įstaigas, tiriančias biologinę įvairovę ir siekiančias išsaugoti nykstančių augalų ir gyvūnų rūšis.
Įkvėpti popiežiaus Pranciškaus enciklikos „Laudato si“, Italijos vyskupai kreipia dėmesį į tai, kaip suvokiame Kūriniją. Su dėkingumu, besižavintys ir laimindami kaip Pranciškus Asyžietis esame pašaukti kontempliuoti žemės kūrinius ir gyvybės pasaulį, tokį įvairų ir sodrų. Laiške primenama popiežiaus enciklikos dalis, kurioje kalbama, kad „dėl mūsų kaltės tūkstančiai gyvybės rūšių nebešlovins Dievo savo egzistencija ir negalės skleisti savo žinios. Mes neturime tam teisės“. Vyskupai rašo, kad integralios ekologijos logika primena, kad mūsų planetos struktūra trapi ir pažeidžiama, tačiau ji esmiškai svarbi žmonėms. Kūrinijoje, kur viskas susiję, kiekvienas kūrinys atskleidžia savo vertę santykyje su kitais kūriniais. Užteršti tokį tinklą reiškia kelti pavojų kai kurioms esminėms gyvybės struktūroms savo neatsakingumu. Reikia stengtis nesunaikinti labai vertingų tikrovių, nes pasekmės dažnai atsiliepia patiems pažeidžiamiausiems. Tad dėmesys vargingiausiems yra tikro biologinės įvairovės saugojimo sąlyga, rašo Italijos vyskupai, ragindami visas bendruomenes atsakyti į klausimus: kas yra mūsų „Amazonija“? Kokia mūsų vertingiausia tikrovė, kuriai keliama didžiausia grėsmė? Kaip galime prisidėti prie jos saugojimo? Vyskupai kviečia pažinti savo teritorijų paveldą, skatinti juo rūpintis. (DŽ / L‘Osservatore Romano)
