Šventieji Jokūbas ir Kristoforas
Apaštalas Jokūbas, apaštalo ir evangelisto šv. Jono brolis, vadinamas Jokūbu vyresniuoju (jaunesniuoju vadinamas kitas apaštalas Jokūbas, „Viešpaties brolis“). Broliai Jonas ir Jokūbas, Zebediejaus sūnūs, buvo kilęs iš Galilėjos Betsaidos. Broliai ir tėvas buvo žvejai. Evangelistas Matas mini jų pašaukimo sceną: Jėzus juos sutiko prie Genezareto ežero, broliai paliko tinklus ir nusekė paskui Mokytoją. Antrą kartą abu brolius mini evangelistas Morkus: Zebediejaus žmona, brolių apaštalų motina, prašo Jėzų skirti jos vaikams garbingas vietas dangaus karalystėje. Apaštalas Jokūbas baigė gyvenimą kankinio mirtimi – buvo nukirsdintas Jeruzalėje apie 44 m.
Pasak legendos, apaštalas Jokūbas lankęsis ir apaštalavęs Ispanijoje, dėl to jo vardu pavadintas Galicijos miestas Kompostelos Santjagas (sant Yago). Šio miesto katedroje gerbiamos apaštalo Jokūbo relikvijos, nuo seno traukiančios piligrimus. Iki mūsų dienų labai populiari sena tradicija keliauti į Santjagą šv. Jokūbo piligrimų keliu, ar tiksliau sakant – keliais, nes tradicinių Jokūbo kelių yra keletas.
Liepos 25-ąją taip pat minimas keliautojų globėjas šv. Kristoforas. Apie jį nedaug žinoma. Jis gyvenęs trečiajame amžiuje Mažojoje Azijoje. Buvęs nukankintas imperatoriaus Decijaus pradėtų krikščionių persekiojimų metu.
Pasak legendos, jis buvęs labai aukštas, petingas ir stiprus vyras. Tapęs krikščioniu, atgailaudamas už savo ankstesnio gyvenimo nuodėmes jis apsigyvenęs Palestinoje ir patarnaudavęs piligrimams. Kadangi buvo aukštas ir stiprus, jis perkeldavęs per Jordano upę iš Rytų į Šventąją Žemę keliaujančius maldininkus. Vieną kartą jam tekę per upę nešti mažą berniuką, kuris buvo stebėtinai sunkus. Nustebusiam galiūnui vaikas taręs: „Aš esu Jėzus, tavo Išganytojas. Nešdamas mane, neši visą pasaulį“. Iš šios legendos kilęs ir šventojo vardas Kristoforas (Christophoros – Kristaus nešėjas). Šv. Kristoforas yra Vilniaus miesto globėjas. Jis pavaizduotas jau keturioliktajame amžiuje miestui suteiktame herbe. (JM / VaticanNews)
