Paieška

Vatican News
Popiežius ir didysis arkivyskupas Ševčiukas Popiežius ir didysis arkivyskupas Ševčiukas 

Ganytojas ukrainietis: popiežius rūpinasi mūsų Bažnyčios žydėjimu

Liepos 5–6 dienomis Vatikane vyko popiežiaus Pranciškaus, Romos kurijos vyresniųjų ir Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios nuolatinio sinodo bei metropolitų susitikimas, kurio tikslas buvo geriau suvokti situaciją Ukrainoje ir katalikų, ypač graikų apeigų, gyvenimo kryptis.

Šventojo Sosto komunikatas

„Šia iniciatyva Šventasis Tėvas norėjo išreikšti savo artumą šiai katalikiškai Rytų Bažnyčiai sui iuris“, – pažymima Šventojo Sosto komunikate, paskelbtame po susitikimo. – „Popiežius Pranciškus ir jo bendradarbiai įvertino šios Bažnyčios istoriją, jos dvasinę, liturginę, teologinę ir kanoninę tradiciją, jos ištikimybę Petro įpėdiniui, patvirtintą ir užantspauduotą kankinių krauju.“

Popiežius ir ukrainiečių ganytojai
Popiežius ir ukrainiečių ganytojai

Komunikate nurodoma, jog susitikimo „apmąstymai vyko abipusiai įsiklausant, lydimi maldos, ieškant šios Bažnyčios vystymuisi ir žydėjimui dabartiniame pasaulyje būtinų sąlygų. Išskirtinis dėmesys teko sielovadiniam darbui, evangelizavimui, ekumenizmui, specifiniam graikų katalikų Bažnyčios pašaukimui dabartinės sociopolitinės situacijos iššūkių fone, ypač karui ir humanitarinei krizei Ukrainoje, taip pat jos tarnystei įvairiose pasaulio šalyse.“

 

Tokio pobūdžio popiežiaus, Romos kurijos vyresniųjų ir vieno krašto ganytojų susitikimas nėra įprastas, tai nauja popiežiaus Pranciškaus iniciatyva ir Vatikano komunikate išreiškiama viltis, jog ši vadinamoji pasidalijimo metodologija toliau bus vystoma ir padės tiek Ukrainos, tiek kitų katalikiškų Rytų Bažnyčių harmoningam vystymuisi, tapatybės stiprinimui ir misijai. 

Ukrainos graikų katalikų galvos spaudos konferencija

Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios galva, didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas liepos 8 dienos spaudos konferencijoje „Vatican News“ būstinėje tiesiogiai pristatė susitikimo temas, papasakojo apie situaciją Ukrainoje ir savojoje Bažnyčioje.

Didysis arkivyskupas S. Ševčiukas
Didysis arkivyskupas S. Ševčiukas

Didysis arkivyskupas pažymėjo, jog mintį surengti tokį susitikimą pateikė pats popiežius Pranciškus, norėdamas išreikšti artumą šiam kraštui, ypač kenčiantiems nuo karo, taip pat išgirsti, išklausyti ukrainiečius, o po to kartu pamąstyti. Tai sinodinė metodologija. Todėl popiežius norėjo susitikti su visais graikų apeigų ukrainiečių metropolitais: Ukrainos teritorijoje yra keturios metropolijos, kitos keturios aprėpia diasporos bendruomenes už Ukrainos ribų: Lenkijoje, Kanadoje, Jungtinėse Valstijose ir Brazilijoje. Klausyti, kad mąstytum; mąstyti, kad veiktum – toks buvo šių dviejų dienų susitikimo, kuriam popiežius asmeniškai vadovavo, pobūdis. 

Kaip kalbėti apie Rytų katalikų Bažnyčias, kai šiandien yra pripažinta, jog unitarizmas yra pasenęs, nebetinkamas metodas kurti Kristaus Bažnyčios vienybę? Tačiau viena yra istorinis metodas, o kita jau egzistuojančios bendruomenės. Kartais užsimenama, kad jei istorinis unitarizmo metodas šiandien nebetinkamas, tai ir pačios Rytų katalikų Bažnyčių bendruomenės turėtų palengva išnykti.Popiežiaus Pranciškaus atsakas visai kitas – remti jų vystymąsi ir žydėjimą. Kokios sąlygos tam yra būtinos ir buvo pagrindinė susitikimo tema, pažymėjo didysis arkivyskupas.Dar konkrečiau: ką gali padaryti, kaip padėti, kokius mechanizmus įdiegti popiežius ir Romos kurija, kad Rytų Bažnyčios žydėtų? Popiežius Pranciškus neketina laukti, kol Rytų Bažnyčios išsisems, tačiau trokšta sukurti sąlygas joms žydėti, pakartojo didysis arkivyskupas.

Naujos visuomenės gimimas

Ukrainos apmąstymo kontekstas – karas, kurį pats popiežius pavadino hibridiniu ir kurį nori priminti, nes karas Ukrainoje tampa „pamirštamu karu“, kaip rodo tendencijos Europoje atšaukti sankcijas Rusijai, nors ji nieko nepakeitė nuo tada, kai sankcijos jai buvo skirtos.

 

Ukraina yra valstybė, kuri siekia atsikurti ir susikurti, jos liaudis yra įvairiatautė, išpažįsta įvairius tikėjimus. Ukrainos visuomenė išgyvena perėjimą, iš sovietinės ir postsovietinės visuomenės ji stengiasi tapti laisvu, atviru, demokratišku, savarankišku tarptautinės bendruomenės subjektu, o ne objektu. Ukrainiečiai nenori būti kažkieno teritorinis interesas.

Krašto rytai patiria ne vien tuos sunkumus, kuriuos kelia konfliktas. Mažiau žinoma ir kalbama apie ekologinę vandens užterštumo grėsmę Donbaso regione. Daugybė žmonių gali netekti prieigos prie geriamo vandens. Ši zona taip pat užteršta sprogmenimis, kurie kelia grėsmę civiliams, vaikams. Ukrainos graikų katalikų Bažnyčia kuria reabilitacijos programas – tai yra naujas dalykas, nes dabar daug karo aukų psichologinio ir fizinio gydymo vyksta į kitas šalis.

Migracijos sielovada ir ekumenizmas

Karas, humanitarinė krizė lėmė milžinišką migraciją – apie milijonas asmenų kasmet išvyksta iš šalies, daugybė jaunų žmonių, jaunų šeimų. Tai sielovadinis klausimas – kaip užtikrinti jų krikščionišką gyvenimą ir tapatybę ten, kur jie persikėlė? Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčia turi būti globali ir apsirūpinti atitinkamomis struktūromis. Įvairiuose pasaulio kraštuose susikūrė ukrainiečių graikų katalikų parapijos, kurios laukia kunigų ir vyskupų. 

Dar viena susitikime su popiežiumi ir Romos kurijos vyresniaisiais aptarta tema buvo ekumenizmas. Ukrainą iš tiesų galima pavadinti ekumenizmo laboratorija, dabar tai tinka dar labiau nei anksčiau, po Ukrainos ortodoksų Bažnyčios įsteigimo. Graikų apeigų katalikai trokšta būti ekumenizmo katalizatoriai, o ne kliūtys. Ekumenizmas šiai Bažnyčiai yra tapatybės dalis. Reikia atsiminti, kad Vatikano II Susirinkimo mokymas apie ekumenizmą ją pasiekė tik prieš 30 metų, nes sovietinio režimo metais viskas buvo tarsi užšalę. Nuo to laiko padaryta didelė pažanga, tačiau Ukrainoje dar nevyksta oficialus ekumeninis dialogas. Be to, autokefalinės Ukrainos ortodoksų Bažnyčios pripažinimas situaciją komplikavo. Ypač Maskvos patriarchatui lojali ortodoksų Bažnyčia Ukrainoje tapo itin uždara. Šiame kontekste graikų katalikų Bažnyčia išlaiko „mmandagią distanciją, nes savarankiškai Ukrainos ortodoksų Bažnyčiai reikia pirmiausia sustiprėti ir užmegzti gerus ryšius su kitomis ortodoksų Bažnyčiomis.

Rusijos prezidento vizitas ir patriarchato klausimas

Atsakydamas į klausimus didysis arkivyskupas SviatoslavasŠevčiukas patikslino, jog susitikimas su popiežiumi dieną po Rusijos Federacijos prezidento Vladimiro Putino apsilankymo Vatikane (liepos 4 d.) buvo sutapimas. Tarp kitko, apie prezidento Putino vizitą pranešta vėliau. Susitikimo su Rusijos prezidentu temos nebuvo aptariamos ukrainiečių ganytojų susitikime. Tačiau didysis arkivyskupas leido suprasti, kad, bendrąja prasme, susitikimas leido tiesiogiai nukenksminti propagandą apie Ukrainą.

Popiežius ir ukrainiečių benduromenė Romoje
Popiežius ir ukrainiečių benduromenė Romoje

Paklaustas apie Ukrainos graikų apeigų katalikų Bažnyčios pripažinimą patriarchatu, kaip ji trokšta, didysis arkivyskupas pabrėžė, kad faktiškai ji savo gyvenimą jau organizuoja kaip patriarchatas,  sukūrė ir naudoja patriarchato institucijas, toliau vystys ir tobulins tokį savo gyvenimo būdą. Pasak jo, Šventojo Sosto komunikate minimą žydėjimą jis supranta kaip ėjimą link patriarchato pripažinimo. Graikų apeigų katalikų Bažnyčios vystymasis žadina tam tikrą įtarumą ir baimę ortodoksams: į tai turi būti atsakyta, šios baimės turi būti išgydytos. Graikų katalikų Bažnyčia nėra prieš kažką, bet „už Kažką“. Vis dėlto Ševčiukas pasidžiaugė, kad palengva įtarumas sklaidosi. Jis priminė apie savo susitikimą su Konstantinopolio patriarchu Baltramiejumi. Pasak didžiojo arkivyskupo, itin svarbi ekleziologija. Skirtumai tarp katalikų, lotynų ar graikų apeigų, ir ortodoksų yra ne politiniai, tačiau ekleziologiniai.

Popiežius Ukrainoje ir karo pabaiga

Didysis arkivyskupas patvirtino, jog pakvietė popiežių Pranciškų į Ukrainą, primindamas ir popiežiaus remiamas humanitarines iniciatyvas krašto rytuose. Sviatoslavas Ševčiukas išreiškė tvirtą įsitikinimą, jog popiežiaus vizitas gali padėti užbaigti karą. O šis tęsiasi ir toliau skina gyvybes. Ne vien kovotojų: per pastarąsias dvi savaites nukauti keturi medikai, buvo sąmoningai apšaudyti jų pažymėti automobiliai, nors tai draudžiama tarptautinės humanitarinės teisės. Be to, faktinis žuvusiųjų skaičius turbūt yra gerokai didesnis už minimą oficialią statistiką, už trylika tūkstančių žuvusių. 

Tankai Donetske
Tankai Donetske

Tokiomis sąlygomis yra svarbus kunigų buvimas tarp žmonių, kurie kelia klausimus: „Kodėl man taip atsitiko?“, „Ar Dievas mane, mus apleido?“ Į tokius klausimus negali atsakyti prezidentas ar politikas, tik Evangelija ir buvimas arti, liudijant, kad Dievas neapleido. Žmonėms iš tiesų buvo svarbu gauti „Popiežius už Ukrainą“ iniciatyvos paramą: ne vien materialine prasme, bet ir ta, jog jie nėra pamiršti, jog jų likimas rūpi.

Komentuodamas politinę situaciją ir greitai vyksiančius parlamento rinkimus, didysis graikų apeigų katalikų arkivyskupas pabrėžė, kad jo Bažnyčia nėra partinė. Ji remia ne partijas, o vertybes ir bendrus gėrius. Tame tarpe ir Ukrainos valstybę bei jos institucijas kaip bendrąjį jos žmonių gėrį, kaip sąlygas, kuriomis vargšas ar silpnas gali būti apgintas ir saugus. Tai Bažnyčios socialinė doktrina. (RK / Vatican News)

2019 liepos 09, 13:15