Paieška

 2019-ųjų metų Europos kultūros sostinė Matera 2019-ųjų metų Europos kultūros sostinė Matera 

Šv. Jono iš Materos 880 mirties metinės

Ketvirtadienį, 2019-ųjų metų Europos kultūros sostinė Matera iškilmingai paminėjo šv. Joną iš Materos jo mirties 880 metinių proga. Vadovauti šventės Mišioms Materos katedroje iš Romos atvyko popiežiaus įgaliotas ypatingasis pasiuntinys kardinolas Angelo Amato, Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas emeritas. Po Mišių surengta Materos arkivyskupijos Devintinių procesija.

Šv. Jonas gimė maždaug 1070 metais Materos uolyno gyvenvietėje, dabartiniame pietryčių Italijos regione Bazilikatoje. Šv. Jono gimtuosiuose namuose įrengta uolų bažnyčia, vadinama „Senąja skaistykla“. Dievo nuo pat jaunystės siekęs Jonas troško jį geriau pažinti, ieškodamas daug keliavo, nutarė išsižadėti turtų, keliaudamas mokė ir skelbė Gerąją Naujieną, tačiau nuolat ieškojo labiau tinkančio būdo įgyvendinti savo pašaukimą – jį viliojo vienuolio atsiskyrėlio gyvenimas.

Pagal tradicinį pasakojimą, iš kilmingos šeimos kilęs jaunuolis Giovanni Scalcione išmainė savo prabangius rūbus į gatvėje sutikto varguolio skudurus. Bene pirmoji konkreti vienuoliška jaunuolio patirtis įvyko Šv. Petro saloje prie pat Taranto miesto, kur būdamas benediktinų abatijos piemeniu mokėsi šv. Benedikto vienuolių maldos ir darbo gyvenimo. Apkeliavęs Kalabriją, Siciliją, Apuliją, Kampaniją, patyręs apie kitų gyvų vienuolių atsiskyrėlių gyvenimą įsteigė basųjų eremitų vienuolyną, bendruomenės nariams pritaikė šv. Benedikto regulą, abatijos namus įrengė apleistame V amžiaus Pulsano Marijos vienuolyne, kurį atstatė, netoli vienos iš garsiausių Apulijos šventovių – už 10 km esančios požeminės Arkangelo Mykolo apsireiškimų šventovės, irgi statytos V amžiuje. Būtent šios šventovės grotoje šv. Jonas suvokė savo pašaukimą ir į jį atsiliepė, paaukodamas gyvenimą Dievui.

Jono iš Materos bendruomenė sparčiai augo, susibūrė apie 50 narių, gyvenusių celėse ne abatijoje, kurias vienuoliai pasiekdavo skardyje nuleisdami virvę ar pasistatydami kopėčias. Abatija plėtėsi pietinėje Italijoje, kai kurie vienuoliai naujas eremitiško gyvenimo erdves sukūrė Dalmatijoje, dabartinėje Juodkalnijoje ir Kroatijoje.

Abatas Jonas iš Materos mirė 1139 metų birželio 20 dieną, po keturių dešimtmečių po Apuliją keliavęs popiežius Aleksandras III jį paskelbė šventuoju. Šventojo abato Jono palaikai įkelti į jo atstatyto Pulsano Marijos vienuolyno šventovės altorių 1177 metais. Praėjus dviems šimtmečiams vienuolių bendruomenė užgeso, pagal šv. Jono regulą gyvenę vienuoliai priėmė kiek švelnesnę šv. Benedikto regulą, į apleistas abatijos patalpas atsikėlė celestinai, popiežiaus Celestino V-ojo sekėjai.

Šv. Jono palaikų urna perkelta į Materą XIX amžiuje, o nuo 1939 metų ji saugojama Materos katedroje, kurioje ketvirtadienį iškilmingą Eucharistiją su Bazilikatos regiono tikinčiaisiais šventė popiežiaus pasiuntinys kardinolas Amato. (SAK / Vatican News)

2019 birželio 20, 13:34