Paieška

Spauda Spauda 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (birželio 29)

Lietuva dėkoja už dar vieną palaimintąjį

Lietuva dėkoja už dar vieną palaimintąjį. Praėjusį savaitgalį Kaišiadorių vyskupijoje, Molėtų rajone, Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje, vyko iškilmingos padėkos šv. Mišios už garbingojo Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju, kurias aukojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos vyskupai. Įvykį plačiai nušvietė žiniasklaida. Kaip padėkos šv. Mišių homilijoje pabrėžė Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas arkivyskupas Gintaras Grušas, palaimintasis Mykolas visada siekė būti su Jėzumi. Likdamas vienuoliu broliu, jis norėjo būti vienybėje su Juo, kontempliuoti Nukryžiuotąjį, tarnauti Eucharistijos slėpiniui, tiesiog gyventi šalia Jėzaus, kuris yra Švenčiausiajame Sakramente.

Kaune – bronziniuose batuose sustabdyti pal. T. Matulionio žingsniai, skelbia „7 Kauno dienos“. Šalia nauju rūbu pasipuošusios Benediktinių vienuolyno ansamblio tvoros Kaune, ant laiptų, vedančių „angelų vartų“ link, atsirado akcentas, skirtas palaimintojo Teofiliaus Matulionio atminimui. Tai naujausias programoje „Kauno akcentai“ įgyvendintas darbas – „Pasivaikščiojimas palaimintojo batais“. Pal. T. Matulionio, kuris gyvendamas šiame vienuolyne nuveikė didžių darbų, žingsnius čia sustabdė skulptūra – bronziniai palaimintojo batai, kuriuos kiekvienas kviečiamas „pasimatuoti“.

Minint Musteikos tragedijos 75–ąsias metines, šalia kaimo pašventintas kryžius žuvusiems partizanams. Šimtamečiuose pušynuose skendintis etnografinis Musteikos kaimelis paženklintas tragiškais istorijos įspaudais. Čia 1944 m. birželio 24 d. sovietinių partizanų būrys, vadovaujamas Ivano Filinovo, nukankino ir nužudė keturiolika įvairaus amžiaus kaimo vyrų, sudegino beveik pusę kaimo sodybų. Čia tebegyvenantys žmonės pagarbiai puoselėja savo kaimo istoriją, o tuo pačiu senelių ir tėvų atminimą. Prieš septyniasdešimt penkerius metus Joninių dieną Musteikos kaime įvykusią tragediją liudija kaimo gale Atgimimo pradžioje pastatytas koplytstulpis su liūdinčiu Rūpintojėliu ir lentelėje įrašytais žodžiais: „Broliai, Jėzaus Kristaus vardu maldauju Jus, kad visi vienaip sutartumėte, kad būtumėte vienos dvasios ir vienos minties“.

Liublino unijos 450-mečio iškilmėse Lenkijoje bus meldžiamasi už Lenkiją ir Lietuvą. Minint Liublino unijos 450-ąsias metines birželio 30 dieną, sekmadienį, drauge su Liublino arkivyskupu metropolitu Stanisław Budzik šv. Mišias už Lietuvą ir Lenkiją aukos Lietuvos vyskupų konferencijos (LVK) pirmininkas, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Liublino unijos 450-osioms metinėms skirtose padėkos šv. Mišiose šv. Jono Krikštytojo ir šv. Jono Evangelisto katedroje Liubline bus meldžiamasi ne tik lenkų, bet ir lietuvių kalbomis, skelbia LVK.
„Tu mane pašaukei“: aktorius ir dainininkas Mantas Jankavičius dienraščiui “Bernardinai.lt” dalijasi apie savo pašaukimą, kuris jam pirmiausia yra „būti geru žmogumi, geru tėvu, geru vyru žmonai, geru socialiniu veikėju“. Iš profesinės pusės – būti pasirinktoje veikloje visu šimtu procentu.

Dvi dienos Sekminių atlaiduose Skaistgiryje. Šiaulių vyskupijos svetainėje aprašoma kaip Skaistgirio Šv. Jurgio parapija per Sekmines bando atgaivinti senąsias Sekminių tradicijas, įvesdama ir naujovių – pvz., Sekminių futbolas.

Priekulės Šv. Antano Paduviečio bažnyčios bendruomenė, vedama kun. kan. Viktoro Ačo, atsiliepdama į popiežiaus Pranciškaus raginimą „neužmiršti savo tautos šaknų ir prisiminti praeitį“ susidomėjo savo bažnyčios istorija. Apie tai - Gargždų laikraščio “Banga” pasakojimas “Priekulės parapijiečiai atskleidė bažnyčios istorijos puslapius”.

Garbės pilietis kun. V. Gricius: „Didžius darbus įveikėme drauge su mane supratusiais palangiškiais“. "Palangos tiltas" praneša, kad dvyliktuoju Palangos garbės piliečiu kun. V. Gricių Savivaldybės taryba įvertino už aktyvią kultūrinę, visuomeninę veiklą ir svarų indėlį Palangos miestui kuriant bendruomenės kultūrinę ir dvasinę gerovę. Tapęs Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės parapijos klebonu 1995 m., jis šiai parapijai vadovavo dvidešimt vienerius metus ir nuo pat pirmų dienų nuoširdžiai rūpinosi Šventosios Švč. Mergelės Marijos Jūrų Žvaigždės bažnyčios statyba.

Kuo ateitininkai skiriasi nuo ateistų. Straipsnio autorius Dalius Rakutis, žurnalistas, istorikas, edukologas „Bernardinai.lt“ skaitytojams atsako į klausimus kas yra ateitininkai?

Atviras parapijiečio laiškas apaštališkai nunciatūrai Vilniuje – tai „Delfi“ portale paskelbtas Vilniaus Dievo Apvaizdos bažnyčios parapijiečio kreipimasis dėl seno reljefo „Dievo Apvaizdos akis“ pakeitimo nauju, pirmąjį atiduodant saugoti į Bažnyčios paveldo muziejų. Laiške raginama grąžinti senąjį sakralinį dirbinį į pirminę vietą, kur tikintieji galėtų jį gerbti, ne tik grožėtis, taip pat keliama medinio religinio inventoriaus restauravimo problema, raginama tampresnė bažnytinių institucijų ir tikinčiųjų komunikacija.

Seimui nepritarus, kad būtų suteiktas valstybės pripažinimas Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ , artimiausiu metu ši organizacija ketina kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), skelbia “Elta” ir Lrt.lt. (DŽ/Vatican News)

2019 birželio 29, 16:51