Marija, Bažnyčios Motina – laiminga įtikėjusi
Kulto ir sakramentų kongregacijos dekrete sakoma, kad popiežius Pranciškus, matydamas Bažnyčios motiniškumo ir marijinio pamaldumo ugdymo naudą ganytojams, vienuoliams ir visiems tikintiesiems, nurodė Švč. M. Marijos, Bažnyčios Motinos, minėjimą įrašyti į liturginį kalendorių pirmadienį po Sekminių ir jį kasmet švęsti. Švč. Mergelės Marijos, Bažnyčios Motinos, minėjimas privalomas, turi savus skaitinius. Jai tą dieną kalendoriuje būtų numatyti kiti minėjimai, privaloma skirti pirmumą Marijos, Bažnyčios Motinos, minėjimui.
Švč. Mergelė Marija vadinama Bažnyčios Motina, nes ji pagimdė Kristų, Bažnyčios Galvą, ir, prieš jos Sūnui ant kryžiaus atiduodant dvasią, tapo visų atpirktųjų Motina. Popiežius šv. Paulius VI šį titulą iškilmingai patvirtino daugiau kaip prieš penkiasdešimt metų Vatikano II Susirinkimui pasakytoje kalboje. Šv. Paulius VI nurodė, kad „dabar jau visa krikščionių tauta šiuo labai mielu vardu teiktų dar didesnę pagarbą Dievo Gimdytojai“.
„Ji, kaip ir mes, yra Adomo dukra, taigi mūsų sesuo dėl bendros žmogiškos prigimties; ji dėl būsimųjų Kristaus nuopelnų buvo nesutepta gimtosios nuodėmės, tačiau prie dieviškai gautų dovanų ji prijungė savo pačios tobulo tikėjimo pavyzdį, taip pelnydama evangelinį pašlovinimą: „Laiminga įtikėjusi“.
Marija šiame žemiškame gyvenime buvo tobulas Kristaus mokinio pavyzdys, visų dorybių veidrodis, savo elgesiu ji visiškai įgyvendino Jėzaus Kristaus skelbtuosius palaiminimus. Tad visa Bažnyčia įvairiose savo gyvenimo srityse ir veikloje teima iš Mergelės, Dievo Gimdytojos, pavyzdį, kaip reikia tobulai sekti Kristumi”,– pasakė popiežius šv. Paulius VI 1964 metais kreipdamasis į Vatikano antrojo susirinkimo trečiosios sesijos uždarymo dalyvius. (SAK / Vatican News)
