Sakralinė muzika Sakralinė muzika 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (gegužės 4)

Sakralinė muzika, krikščionis ir darbas, dorybės ir vertybės, kurios turėtų padėti apsispręsti krikščionims kurį kandidatą pasirinkti, koks šiuolaikinės lietuvių literatūros santykis su krikščionybe - tai bene pagrindiniai akcentai, skambėję šios savaitės žiniasklaidos publikacijose.

Artėjant rinkimams, vis labiau gvildenama ir kandidatų į prezidentus tema. Bernardinai.lt paskelbė Pauliaus Subačiaus pamąstymą „Katalikų, žydų ir pagonių prezidentas“, kuriame svarstoma apie dorybes ir vertybes, kurios turėtų padėti apsispręsti krikščionims kurį kandidatą pasirinkti.

LRT.lt skelbia interviu su kunigu Viliumi Sikorsku, pavadintą „Sakralinės muzikos nuostabu klausytis automobilyje“. „Dievui dėkoju, kad pusę gyvenimo esu kunigas. Tačiau ne tik kunigas, bet ir muzikas – pasirinkus kunigystę, mane visada lydėjo chorvedybos studijos“, – džiaugiasi LRT PLIUS laidoje „7 Kauno dienos“ kalbintas kunigas, bažnytinės muzikos magistras Vilius Sikorskas, kurio vadovaujamos sakralinės muzikos mokyklos „Cantores David“ giesmininkai ir jungtinis choras drauge giedojo popiežiaus aukotose šv. mišiose Kauno Santakos parke. Kunigas kalba apie šią patirtį ir apie tai, ką tikinčiajam reiškia sakralinė muzika.

Laikraštis „Voruta“ skelbia, kad šimtmečius skaičiuojančios Rykantų bažnyčios skliautais liesis muzika. Grigiškių meno mokykla palaiko ir jungiasi prie pasaulinių iniciatyvų – skambančių bažnyčių, muziejų idėjos. Šįkart jie yra pasirengę sudrebinti šalia greitkelio Vilnius-Kaunas įsikūrusios įspūdingos ir vienos seniausių Trakų rajone Rykantų Švč. Trejybės bažnyčios skliautus ir kviečia tapti šio istorinio įvykio dalimi. Gegužės 4 d. (šeštadienį) čia skamba koncertuojančių Grigiškių meno mokyklos mokytojų ir mokinių atliekama muzika.

Signatarų DNR. Brolių Petrulių darbai: vienas gaivino lietuvybę, kitas – šalies ekonomiką. „Lietuvos žinios“ kalbina gydytoją onkologą Kęstutį Petrulį – Boleslovo Petrulio, Vasario 16-osios akto signataro kunigo Alfonso Petrulio brolio anūką. „Valstybės atkūrimo baruose darbavosi labai daug lietuvių kunigų. Sovietmečiu šio luomo atstovai pašiepiamai vadinti ilgaskverniais, tamsybininkais. Ta niekinimo tendencija persimetė ir į šių dienų Lietuvą. Vis dėlto reikėtų pabrėžti, kad tai buvo šviesuomenės dalis. Kunigai, tokie kaip Alfonsas Petrulis, turėdami tvirtą lietuvišką stuburą, gaivino lietuvybę, padėjo sukurti valstybę“, – pabrėžė LŽ pašnekovas Kęstutis Petrulis. Anot jo, senelio brolis gerai suvokė, kad valstybė turi būti statoma ant kalbos ir lietuvybės pamatų. Atkūrus nepriklausomybę Alfonsas Petrulis dirbo komisijoje, kuriai pavesta galutinai suredaguoti laikinosios konstitucijos pamatinius dėsnius.

Balsiuose vandalai išniekino bendruomenę suskaldžiusį kryžių. Trečiadienį Balsiuose buvo išniekintas kryžius. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis portalui LRT.lt sakė, kad kryžius išniekintas užrašius necenzūrinį žodį ir svastiką. Šis kryžius stovi valstybei priklausančioje žemėje, trečiadienį jį turėjo šventinti vyskupas Darius Trijonis, besilankantis Balsių bendruomenėje. Tačiau, LRT.lt žiniomis, vyskupas tai padaryti atsisakė, motyvuodamas tuo, jog kryžius pastatytas nelegaliai.

Krikščionis ir darbas. Darbininkų dienos proga „Bernardinai.lt“ publikavo Saulenos Žiugždaitės pamąstymą apie darbą. Nors darbas yra svarbi ir neretai džiaugsmą teikianti patirtis, daugybei žmonių šis žodis neatsiejamas nuo galvos skausmo, streso ar nerimo. Dar pridėkime konkurenciją tarp kolegų, patyčias ar vadovų narciziškumą bei neteisingą atlygį ir turėsime nedidelį pragarą žemėje. Autorė svarsto, kur slypi visa darbo prasmė ir grožis? Kaip darbas gali tapti žmogaus pašventinimo priemone? Prisiminkime vos porą aspektų, apie kuriuos kalba popiežiai ir Bažnyčios mokymas, ne kartą svariai pasisakę šia tema. Atsivertę šiuos dokumentus, nustebsime, kokie jie turiningi ir įkvepiantys.

Koks šiuolaikinės lietuvių literatūros santykis su krikščionybe? Ar gali XXI a. literatūra sekuliarioje visuomenėje pasakoti apie Dievą? Gali ir netgi skirtingais būdais, įsitikinę literatūros tyrėjai, pristatę naują monografiją „Krikščionybė ir šiuolaikinė lietuvių literatūra“ (Vilniaus universiteto leidykla, 2018). Jie įvardija tris santykio su krikščionybe formas dabartinėje literatūroje: tradicinę, ironišką ir anoniminę. Daugiau apie tai – Rositos Garškaitės publikacijoje, paskelbtoje dienraštyje „Bernardinai.lt“.

Vilniaus arkivyskupijos svetainėje skelbiama, kad gegužės 5 d. 21.00 val. Vilniaus Vaidilos teatre vyks paramos koncertas „Laiškai mamai“. Koncertas skiriamas rinkti lėšas priklausomų asmenų bendruomenės „Aš Esu“ vykdomoms artimųjų paramos programoms ir sveikstančiųjų psichologinei, dvasinei ir socialinei pagalbai. Vilniaus arkivyskupijos Caritas priklausomų asmenų bendruomenė „Aš Esu“, jau 10 metų padedanti ne tik nuo priklausomybių kenčiantiems žmonėms, bet ir jų artimiesiems, šiemet savo žvilgsnį kreipia į priklausomų asmenų mamas. Joms reikia ne tik matyti kaip jų vaikai sveiksta, joms reikia turėti naują viltį, kad yra, kas išties pagalbos ranką ne tik jų artimiesiems, bet ir joms pačioms. (DŽ)

2019 gegužės 04, 19:17