Verbų sekmadienio procesija Jeruzalėje
Jeruzalėje yra daug istorinių Bažnyčių ir kitų bendruomenių, kurios per amžius sukūrė šiek tiek skirtingas procesijų ir pamaldų tradicijas, prisitaikydamos viena prie kitos laiko ir vietos pasirinkimais. Jeruzalės lotynų patriarchato Verbų sekmadienio procesija prasideda Betfagėje. Kaip pasakoja Lukas ir kiti evangelistai, „prisiartinęs prie Betfagės, (...) ties vadinamuoju Alyvų kalnu“, Jėzus pasiuntė du mokinius atvesti asilaitį, ant kurio netrukus iškilmingai įjojo į miestą (žr. Lk 19).
Betfagėje stovi nedidelė šventovė, priklausanti Šventosios Žemės kustodijai, kuria jau aštuonis amžius rūpinasi pranciškonų ordinas. Iš čia kiekvieno Verbų sekmadienio popietę palmių ir alyvmedžių šakelėmis nešina keliolikos tūkstančių piligrimų procesija, tuo pačiu kaip ir Jėzaus prieš du tūkstančius metų keliu, jungusiu Jeruzalę su Betanija ir Jerichu, pajuda link senojo Jeruzalės miesto, pakeliui sutikdama dar kelias istorines vietas ar šventoves. Po dviejų su puse valandos procesija baigiasi prie šv. Onos bažnyčios.
Šiemet Verbų sekmadienio meditacijoje Jeruzalės lotynų patriarchato apaštalinis administratorius arkivyskupas Pierbattista Pizzaballa, ėjęs piligrimų procesijos priešakyje, komentuodamas evangelisto Luko pasakojimą atkreipė dėmesį, jog didelėje jo dalyje kalbama ne tiek apie Jėzų, kiek apie Jo mokinius ir jų pasirengimus. Kodėl Lukas nusprendė tokiu būdu aprašyti įvykius?
„Man atrodo, jog galima pasakyti, kad Lukas jau kalba apie Bažnyčią, kuri gyvena po Velykų, apie mus. Jėzus, įžengęs į Jeruzalę, tam tikra prasme išnyksta, o Jo vietoje atsiranda Bažnyčia, pasiųsta visiems skelbti savo Viešpaties Velykų“, – sakė arkivyskupas Pizzaballa.
Pasak jo, Jėzus siunčia du mokinius į Jeruzalės miestą tokiu pat būdu, kokiu siuntė juos anksčiau, – po du – skelbti Gerosios naujienos visoms tautoms. Prieš siųsdamas Jis juos pamokė kaip tą misiją vykdyti ir ką atsakyti klausiantiesiems. Mokiniai taip ir padarė, pasitikėdami Viešpaties žodžiu. Į Jeruzalę įžengusius Jėzų ir mokinius vieni pasitinka entuziastingai, o kiti skeptiškai ir priešiškai, kaip netrukus atskleis Viešpaties Kančios kelias. Tačiau visiems, svetingiems ir nesvetingiems, Jėzus trokšta taikos ir galiausiai ją nuperka savo kraujo kaina. Bažnyčia turi skelbti šią velykinę taiką, įgytą Kristaus krauju. (RK / Vatican News)
