Paieška

Vatican News

Balandžio 28 – Dievo gailestingumo sekmadienis

Velykų oktavą užbaigiantis Atvelykio sekmadienis jau beveik du dešimtmečius švenčiamas ir kaip Dievo gailestingumo šventė. Ją įvedė šv. Jonas Paulius II 2000 m. balandžio 30 d. skelbdamas šventąja Dievo gailestingumo apaštalę ses. Faustiną Kowalską.

Prieš 19 metų aukotų kanonizacijos Mišių homilijoje Jonas Paulius II sakė: „Labai svarbu, kad priimtume visą žinią, kurią Dievo Žodis skelbia antrąjį Velykų sekmadienį, kuris nuo dabar visoje Bažnyčioje bus vadinamas Dievo gailestingumo sekmadieniu. […] Kristus mus moko, jog žmogus ne tik priima ir patiria Dievo gailestingumą, bet taip pat yra raginamas liudyti gailestingumą kitiems. „Palaiminti gailestingieji: jie susilauks gailestingumo“. Kristus mums parodė daug gailestingumo kelių, [...] pasilenkė prie žmogaus materialinio ir dvasinio skurdo. Kenčiančiam žmogui ištiesta jo ranka visų laikų žmonėms skelbia gailestingumo žinią.“

Tą dieną prieš 19 metų šventąja paskelbta sesuo Faustina buvo paprasta, tyli, kulki vienuolė. Kilusi iš neturtingos šeimos, negavusi išsilavinimo, nenoriai priimta į vienuolyną Varšuvoje, praėjus keleriems metams po įžadų buvo atsiųsta į Vilnių. Vienuolyne dirbo paprastus darbus, tačiau tuo pat metu išgyveno gilias mistines patirtis, bendravo su apsireiškimuose ją aplankančiu Jėzumi. 1931 m. Jėzus paprašė, kad būtų nutapytas jo atvaizdas – toks, kokį sesuo Faustina mato regėjime. Pagal sesers Faustinos nurodymus buvo nutapytas Gailestingojo Jėzaus paveikslas, kabantis Vilniaus Gailestingumo šventovėje. Šis paveikslas ir ypač vėlesnis, po karo Lenkijoje nutapytas antrasis variantas, labai plačiai žinomi; po visą pasaulį pasklidę milijonai reprodukcijų.

Prieš 19 metų įvesdamas Dievo gailestingumo šventę Jonas Paulius II ypatingą misiją skyrė keturiems su sesers Faustinos gyvenimu susijusiems miestams. „Dievo apvaizda šv. sesers Faustinos gyvenimą susiejo su Varšuva, Plocku, Vilniumi ir Krokuva“, – kalbėjo Jonas Paulius II po kanonizacijos Mišių. „Paminėjau šiuos miestus, kurių globėja yra nauja šventoji, prašydamas jų gyventojus ypatingai rūpintis Dievo gailestingumo žinios skleidimu“.

Dievo gailestingumo šventė Vilniuje kasmet minima visą Velykų oktavą: nuo Velykų iškilmės iki Atvelykio. Visą Gailestingumo savaitę vilniečiai ir piligrimai lanko Dievo Gailestingumo šventovę. Šeštadienio prieš Gailestingumo sekmadienį vakarą einama ekumeninė Šviesos kelio procesija Vilniaus gatvėmis nuo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos koplyčios iki Dievo Gailestingumo šventovės.

Šių metų Gailestingumo sekmadienį, balandžio 28-ąją, 12 val. Mišias aukos Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas, jas tiesiogiai stebėti bus galima per televiziją. 16.00 val. lenkų kalba šv. Mišias aukos Vilniaus vyskupas augziliaras Arūnas Poniškaitis. Jau yra tapę tradicija, kad Gailestingumo savaitės metu į anglų ir prancūzų kalba aukojamų šv. Mišių bendrą maldą gali jungtis tikintieji iš kitų šalių ir žemynų. Į visą pasaulį transliuojamos Mišios anglų kalba bus aukojamos sekmadienį 17 val., o prancūzų kalba – 22 val.

Dievo gailestingumo šventė Romos vyskupijos Gailestingumo šventovėje – netoli Vatikane esančioje Šventosios Dvasios bažnyčioje – prasidės šeštadienio vakaro Mišiomis ir Švenčiausiojo Sakramento adoracija, o pagrindinės Mišios bus aukojamos sekmadienio rytą.

Popiežius Pranciškus buvo paskelbęs nuo 2015-ųjų rudens iki 2016-ųjų rudens visoje Bažnyčioje švęstus Gailestingumo metus. Jų atgarsiais yra iki mūsų dienų kartojami Gailestingumo penktadieniai – iš anksto neskelbiami popiežiaus vizitai pas kenčiančius, ligos ar atskirties slegiamus žmones.

„Šis laikas yra gailestingumo metas“, – rašė Pranciškus Gailestingumo metų užbaigimo proga 2016 m. lapkričio 20 d. paskelbtame apaštališkajame laiške „Misericordia et misera“.  „Kiekviena mūsų kelionės diena paženklinta Dievo artumo. Jis kreipia mūsų žingsnius galia malonės, kurią Dvasia įlieja į širdį, kad ją perkeistų ir padarytų gebančią mylėti. Tai – gailestingumo visiems ir kiekvienam metas, kad niekas nemanytų, jog yra svetimas Dievo artumui ir jo švelnumo galiai. Tai – gailestingumo metas, kad silpnieji ir bejėgiai, nutolusieji ir vienišieji galėtų patirti brolių ir seserų, remiančių juos varguose, artumą. Tai – gailestingumo metas, kad vargšai pajustų pagarbų bei atidų žvilgsnį tų, kurie, nugalėję abejingumą, atrado, kas gyvenime esminga. Tai – gailestingumo metas, kad kiekvienas nusidėjėlis nenuilstamai prašytų atleidimo ir pajaustų visada priimančio bei priglaudžiančio Tėvo ranką.“

2019 balandžio 26, 16:27