Katalikų katedra Rabate Katalikų katedra Rabate  

Trys Rabato arkivyskupo prioritetai

„Mums popiežiaus vizitas reiškia daug dalykų. Pirmiausia, kad popiežius vertina ir myli šį kraštą, vertina jo karaliaus ir visos tautos pastangas pagerinti žmonių gyvenimą. Antra, kad trokšta čia ir visur sustiprinti tarpreliginį dialogą, konkrečiau, islamo ir krikščionybės santykius. Trečioje vietoje tai reiškia, kad popiežius patvirtina ir drąsina šios mažos krikščionių bendruomenės kelią, aplankydamas ją tuo metu, kai švenčiame 800 metų pranciškonų buvimo šioje žemėje jubiliejų ir tokią pat šv. Pranciškaus Asyžiečio ir sultono al–Maliko susitikimo Egipte sukaktį“, – sakė Maroko sostinės Rabato katalikų arkivyskupas Cristobalis Lopezas Romero, salezietis, atsakydamas į portalo „Oasis“ klausimus.

Šis 66 metų amžiaus ispanas Rabato ganytoju buvo paskirtas 2017 metų pabaigoje ir pareigas oficialiai pradėjo eiti nuo 2018 metų kovo 10 dienos. 2003 – 2010 metais jis vadovavo mokyklai Kenitroje, daugiau nei pusę milijono gyventojų turinčiame uostamiestyje šiaurės vakarų Maroke. Šiek tiek juokaudamas arkivyskupas Lopezas Romero sakė, kad katalikai buvo du: jis ir pati mokykla, tiksliau sakant, salezietiškas ugdymo metodas. Visi kiti – mokytojai ir mokiniai, mokyklos personalas buvo musulmonai. Kartais ir trumpam laikui atvykdavo mokytojai iš Europos. Pasak saleziečio, daug metų praleistų gyvenant ir dirbant kartu su musulmonais jam yra vertinga patirtis. Nors gali skambėti paradoksaliai, atmosfera mokykloje iš tiesų buvo „salezietiška“, tokia, kokia būtų patikusi šv. Jonui Boskui. Musulmonai mokytojai iš tiesų priėmė ir praktikoje nuoširdžiai taikė Don Bosco pedagoginį metodą, paremtą protu, religija ir meilumu. Kenitros mokykla priklausė katalikiško ugdymo Maroke asociacijai, kaip ir tuzinas kitų mokyklų.

Rabato arkivyskupas paminėjo keturių lygių dialogą, kuris gali vykti mokyklinėje aplinkoje. Pirmiausia tai gyvenimo, draugystės ir sugyvenimo dialogas. Bendras darbas dėl didžiųjų žmonių poreikių – ugdymo, sveikatos, teisių – yra antrasis lygis. Trečiasis lygis yra teologinis – tai dalijimasis tikėjimu ir apmąstymais. Pavyzdžiui, kas yra Velykos krikščioniui ir Ramadanas musulmonui?  O ketvirtąjį lygį galima pavadinti mistiniu – tai bendra malda. Kiekvienas meldžiasi pagal savo religiją, savo būdu, tačiau kartu, toje pat vietoje ir tuo pat metu.

Gyvenimo ir draugystės dialogas yra pats betarpiškiausias ir esmingiausias, jis turi būti praktikuojamas kasdien. Taip pat darbas dėl žmonių gerovės gali tapti kasdieniniu. Trečio – teologinio – dialogo lygis vyksta su nedideliu skaičiumi mokytojų musulmonų, kurie yra labiau atviri ir žingeidūs. Maldos susitikimų pasitaiko, tačiau jie reti.   

„(Rabate) yra 30 000 tikinčiųjų, nors tiksliai pasakyti sunku. Apie 75 procentai atvyko iš Subsaharinės Afrikos, tačiau taip pat yra filipiniečių. Tai iš tiesų katalikiška ir visuotinė Bažnyčia: jai priklauso maždaug 100 tautybių tikintieji, kunigai ir vienuoliai yra kilę iš 40 skirtingų valstybių. (...) Mūsų Bažnyčioje vyrų daugiau nei moterų, jaunų daugiau nei senų, juodaodžių nei baltaodžių. Vidutinis tikinčiųjų amžius yra 35“, – apie dabartinę situaciją savo arkivyskupijoje pasakojo Cristobalis Lopezas Romero.

Savo ganytojiško darbo prioritetus jis apibūdino taip: pirmiausia tai mylėti asmenis, kuriuos sutinka – kunigus, vienuolius, katalikus ir musulmonus, visus. Šiuo požiūriu jo vyskupijoje, pažymėjo ganytojas, yra 35 milijonai asmenų, kuriems jis yra siųstas. Antrasis prioritetas yra Dievo Karalystės kūrimas. Bažnyčia nėra pirminis prioritetas, ji yra instrumentas Dievo karalystei kurti. Svarbiausia didinti ne tikinčiųjų matematinį skaičių, o globoti Dievo Karalystės – teisingumo, taikos, tiesos, gyvenimo ir meilės plėtrą. Žinoma, labai džiugu, kad per paskutines Velykas pasikrikštijo 30 asmenų, tačiau skaičiai nėra savaiminis tikslas. Dievo Karalystę galima auginti ir bendru darbu su musulmonais, nors šie ir nenaudoja tokio termino.

Trečiasis prioritetas yra tiltų statymas. Kiekvienas Maroko krikščionis, linkėjo arkivyskupas, tebūnie mažas tiltas tarp krikščionybės ir islamo, tarp Europos ir Afrikos, tarp turtingųjų ir vargingųjų, tarp Vakarų ir Rytų.

Kalbėdamas apie Bažnyčios Maroke karitatyvines iniciatyvas, be kitų dalykų, Rabato arkivyskupas paminėjo Caritas ir vienuolijų prižiūrimus centrus didesniuose ir mažesniuose miestuose migrantams, atvykstantiems dažniausiai iš Subsaharinės Afrikos, taip pat Kamerūno, Dramblio Kaulo Kranto respublikos ir Gvinėjos. Bažnyčia Maroke stengiasi būti samarietiška, tiesti dvasinės ir materialinės pagalbos ranką tiek krikščionims, tiek musulmonams, pažymėjo ganytojas, kuris netrukus savo vyskupijoje pasitiks popiežių Pranciškų.  (RK / Vatican News)

2019 kovo 29, 09:08