Vilniaus katedra Vilniaus katedra 

Savaitės Lietuvoje apžvalga (vasario 9)

Antradienį minėtas Vilniaus arkikatedros atšventinimo 30-metis. Arkivyskupas Gintaras Grušas pamoksle priminė prieš tris dešimtmečius pasakytus kunigo marijono Vaclovo Aliulio MIC žodžius: „Katedra – mūsų istorijos barometras. Kai šviesu krašte – šviesu ir Katedroje. Kai tamsu krašte – tamsu ir Katedroje“.

Kastantas Lukėnas – Kaunas

Ganytojas apžvelgė praėjusius trisdešimt Dievo malonės metų: Sąjūdžio veikimą, šventę, kai į jam dedikuotą koplyčią grįžo šventasis Kazimieras; laiką, kai Katedroje buvo pagerbtos Sausio 13-osios aukos; joje lankėsi ir meldėsi du popiežiai; Katedros aikštėje vyko beatifikacijos iškilmė, į ją grįžo Palaimintųjų relikvijos. Prieš trisdešimt metų atšventindamas katedrą arkivyskupas Julijonas Steponavičius sakė, kad už tautos dabartį ir ateitį turime visi jausti atsakomybę, jis ragino tikinčiuosius branginti atgautą šventovę, melstis ir darbuotis.

Ta pati data, 1989 m. vasario 5-oji, žymi ir kitą Atgimimo laikų įvykį: šia data pažymėtas pirmasis žurnalo „Katalikų pasaulis“ numeris. Antrojo žurnalo numerio viršelį puošia nuotrauka: vyskupas Julijonas Steponavičius audiencijoje pas popiežių Joną Paulių II. Čia pat užrašas, kuriuo sveikinama: „Garbųjį Ganytoją vyskupą Julijoną Steponavičių, po 28 metų tremties sugrįžusį į Vilniaus arkivyskupijos sostą  ir vasario 16 dieną švenčiantį savo vardadienį“.  Fotoreportažas pavadintas „Atėjo metas džiaugtis!“ rodo kuklias anuometinės poligrafijos galimybes, drauge įtaigiai perteikia viltingą entuziazmą. „Keliolika tūkstančių žmonių, susirinkusių Arkikatedroje ir aplink ją <...> jautė vienas kito petį, jie kartu meldėsi ir giedojo, jų skruostus lietė švęsto vandens lašai,  jie džiaugėsi nesulinkusia vyskupo Julijono Steponavičiaus figūra. Jų dvasią kėlė Ekscelencijos žodžiai: „Arkikatedra nuo šiol yra Tiesos, Gėrio ir Grožio ugdytoja“,– anuomet „Katalikų pasaulyje“ rašė Petras Kimbrys.

Sekmadienį Kaišiadorių katedroje buvo iškilmingai švenčiama Palaimintojo Teofiliaus Matulionio konsekravimo vyskupu 90-mečio sukaktis ir ta proga perskaityta popiežiaus Pranciškaus brevė: šiuo dokumentu skelbiama Palaimintojo garbė, išvardijami nuopelnai  ir dorybės, kviečiama jomis sekti.

Ateinantį ketvirtadienį Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vyks Palaimintojo Teofiliaus Matulionio labdaros ir paramos fondo išleisto fotoalbumo apie Palaimintąjį pristatymas. Leidinio autorius, dailininkas  ir žurnalistas, vienas iš TM fondo steigėjų Vaidotas Žukas.

Kauno arkivyskupija visiems norintiems siūlo tęsti „Kelionę su popiežiumi Pranciškumi“ ir pateikia medžiagą vasario mėnesiui tema „Petras tarp mūsų“ drauge su retoriniu klausimu: ar „Popiežius – generolas be armijos?“

Penktadienį Vilniaus Šv. Ignoto bažnyčioje arkivyskupas Gintaras Grušas aukojo Mišias, kuriomis paminėtos judėjimo Comunione e Liberazione įkūrėjo kunigo Luigi Giussani 14-osios mirties metinės, taip pat 37-osios metinės nuo tada, kai šiai Brolijai suteiktas Šventojo Sosto pripažinimas. Šv. Mišias koncelebravo Maskvos arkivyskupas Paolo Pezzi ir CL brolijos prezidentas kun. Julian Carron.

Vaiko teisių apsaugos sistemos pataisos svarstomos ne tik Seimo komitetuose, bet ir viešojoje erdvėje. Viena iš sąvokų, dėl kurių netyla politikų, teisininkų ir visuomenininkų diskusijos yra „vaiko saugumas“. Šia tema „Bernardinai.lt“ dienraštyje Milda Vitkutė pakalbino Bažnyčios socialinio mokymo žinovą vyskupą Kęstutį Kėvalą. Jis sako: „Šeima yra pirminė ir pagrindinė vaiko aplinka. <...> Visuomenė, norėdama apsaugoti vaiką, pirmiausia turėtų padėti pačiai šeimai saugoti savo vaiką“. Ganytojas primena, kad nė vienas vaikas neužaugo be mėlynių ar nusibrozdinimų, tačiau šiandienos vaiko teisių sistema tokius ženklus gali traktuoti kaip potencialų tėvų smurtą. Straipsnio antraštėje apibendrinama: „Tėvai negali jausti, kad valstybės pagalba – grėsmė prarasti vaikus“.

Laisvos visuomenės instituto direktorė teisininkė Kristina Zamarytė-Sakavičienė yra paskelbusi komentarą „Vaikus žalojantis saugumas“. Ji primena, kad kiekvienas vaikas augdamas susiduria su rizikingais jėgų išbandymais, ugdančiais jo gyvenimišką patirtį. Tačiau, formaliai žvelgiant, tokius vaikiškus nuotykius galima vadinti „grėsme vaiko saugumui“. Šeimos, auginančios mažamečius vaikus, dažnai susiduria su situacijomis, kai formalūs dabartinio įstatymo reikalavimais kertasi su sveiko proto nuovoka. Teisininkė ir keturių vaikų mama baigia straipsnį mintimi: „Svarbiausia, ką tėvai gali ir turi padaryti – padėti vaikams tapti stipriems, atsargiems, atsakingiems ir savarankiškiems, kad užaugę jie galėtų apsaugoti save ir kitus“.

Vilkaviškio vyskupijos svetainė pasitinka lankytojus atnaujinta išvaizda. Naujienų skiltyje pranešama apie praėjusį sekmadienį Marijampolėje vykusį „Tikėjimo ir šviesos“ bendruomenių kasmetinį susitikimą – Šviesos šventę. Drauge pasidžiaugti ir pabendrauti susirinko apie 150 šio judėjimo narių iš visos Lietuvos. Šventė prasidėjo Mišiomis Šv. Arkangelo Mykolo bazilikoje, jas aukojo judėjimo dvasinis vadovas ir globėjas kardinolas Audrys J. Bačkis, drauge meldėsi taip pat Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila, vysk. Arūnas Poniškaitis.

Vasario „Artuma“ kviečia pasvarstyti apie pašaukimą į šventumą, besiskleidžiantį įvairiais gyvenimo pašaukimais: šeimos, kunigystės, pašvęstojo gyvenimo pasirinkimais. Redaktorius Darius Chmieliauskas „Laiške skaitytojams“ dalijasi savo pašaukimo paieškos istorija: jam šeimos įsipareigojimai nesutrukdė atsiliepti į dar vieną, nuolatinio diakonato pašaukimą.

2019 vasario 09, 18:29