Paieška

Savaitės Lietuvoje apžvalga (sausio 19)

„Esame laisvi todėl, kad pats Dievas panorėjo mus tokius sukurti ir vėliau atpirko per savo Sūnų, dovanodamas mums amžinąjį gyvenimą“.

Kastantas Lukėnas – Kaunas

Praėjusi savaitė prasidėjo liturginiu ir valstybiniu minėjimu: Kristaus Krikšto iškilmė sutapo su Laisvės gynėjų dienos minėjimu. Arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje pamokslą pradėjo mintimi, kad pirmasis ir didžiausias laisvės gynėjas yra Jėzus Kristus, atėjęs išgelbėti žmogaus iš nuodėmės ir mirties kalėjimo. Jis pabrėžė: tik amžinybės viltis pajėgi suteikti tikrą prasmę mūsų laisvei ir aukai už ją. Esame laisvi todėl, kad pats Dievas panorėjo mus tokius sukurti ir vėliau atpirko per savo Sūnų, dovanodamas mums amžinąjį gyvenimą. Arkivyskupas pažymėjo: sovietai bijojo laisvų žmonių, todėl jie bijojo Bažnyčios. <…> „Tikrai svarbu prisiminti Sausio 13-osios laužus ir laisvės troškimą, kuris buvo stipresnis už baimę. Tačiau dar svarbiau prisiminti tai, kad prie tų laužų susirinkę mes meldėmės. <…> Žinojome, kad tą naktį tikroji mūsų viltis yra Jėzus Kristus. Žinojome, kad tikėjimas yra mūsų stiprybė ir mūsų laisvės garantas“. Arkivyskupas baigė patikindamas: Dievas ir šiandien laimina mūsų Tėvynę ir kviečia ją ieškoti tikros laisvės kelio.

Tą pačią dieną piligriminėje Šiluvos šventovėje švęstose iškilmingose Mišiose arkivyskupas Sigitas Tamkevičius homilijoje sake: „Žmogus tampa visiškai laisvas tik tuomet, kai gyvena tiesoje ir tarnauja gėriui. <…> Sausio 13-oji primygtinai ragina mus prisiimti atsakomybę už valstybę ir jos ateitį“.

Seime Laisvės premija apdovanotų partizanų vardu kalbėjęs  devyniasdešimtmetis Jonas Kadžionis-Bėda atskleidė, kas juos vedė ginti laisvę: bedieviška bolševikinė okupacija žudė ne tik tautos kūną, bet ir sielą, griovė kryžius, tautos paminklus, šventoves; griovė šventoves vaikų ir jaunimo širdyse. Partizano kalba apeliavo į daugelio sąžines; jis pabrėžė: Lietuvoje dar labai daug okupacinių šiukšlių ir puvėsių grybo.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Simos Kazarian komentaras pavadintas „Perspėjimai valstybei iš vieno paskutinių partizanų“. Jame aptariami tiesūs, politinio korektiškumo nepaisantys partizano Jono Kadžionio pastebėjimai, skirti politikams, kurie pirmiausia atsakingi už nepriklausomybės išsaugojimą.

Gabrielės Gailiūtės-Bernotienės komentare, nuskambėjusiame per „Mažąją studiją“, Sausio 13-osios pasakojimuose įžvelgiamas tautinę tapatybę vienijantis pagrindas – „nepaisant mūsų skonių, savijautos, pasaulėžiūros skirtumų ir konfliktų“. Ji siūlo šiandienos gyvenime semtis įkvėpimo iš anuomet išgyvento nepaprasto solidarumo: kai visi praktiškai darė, ką galėjo, kad padėtų vieni kitiems.

Vilniaus arkivyskupija iškilmingai atsisveikino su kun. jubiliatu Antanu Diliu. Vyskupas Arūnas Poniškaitis laidotuvių pamoksle apžvelgė jo gyvenimo tarnystę, ištikimai vykdytą keičiantis valdžioms ir epochoms. Tarp kun. Antano Dilio ugdytojų seminarijoje buvo Dievo tarnas Mečislovas Reinys, taip pat Dievo Gailestingumo apaštalas pal. Mykolas Sopočka. Jubiliatas buvo taip apibendrinęs ilgametę kunigystės patirtį: „Kunigo pašaukimas yra mylėti Dievą ir padėti artimui. <...> Per visą gyvenimą įsitikinau, kad yra tik vienas kelias į kitą žmogų – tai širdies kelias“.

Penktadienį prasidėjo Maldos už krikščionių vienybę savaitė. „Bernardinai.lt“ dienraštyje Saulena Žiugždaitė ją pasitinka tekstu „Kontrolinė savaitė: kas mūsų lagaminuose?“ Autorė cituoja sociologų įžvalgas apie tai, kad  žmonės, net gyvendami pliuralistinėje ir tolerantiškoje visuomenėje, „nuolat tamposi sunkius lagaminus, prigrūstus išankstinių nuostatų“. Tai minčiai pritaria ir popiežiaus pamokslininkas t. Raniero Cantalamessa OFM Cap: pasak jo, ekumenizmui labiausiai trukdo iš senovinių ginčų paveldėtas priešiškumas, virtęs stereotipais. Saulena Žiugždaitė klausia ir kviečia: Ar ekumeninė savaitė šiemet man bus kitokia? Gal rasiu laiko apsilankyti kitos konfesijos šventovėje? Skirsiu laiko peržiūrėti savo „lagaminus“, gal tikrai kažką dera išmesti, o kažkuo juos papildyti.

Laikraštyje „XXI amžius“ apžvalgininkas Mindaugas Buika plačiai aptaria neseniai įgyvendintą Ukrainos Stačiatikių Bažnyčios savarankiškumo siekį, užsimena taip pat apie atsiveriančias ekumeninio bendradarbiavimo galimybes.

„XXI amžiuje“ kaip visada gausu pranešimų iš parapijų bei bendruomenių. Pasakojama apie sekmadienį vykusį Laisvės gynėjų pagerbimą Švenčionių bažnyčioje. Čia pat kviečiama į krikščionių vienybės pamaldas, kurių metu vyks procesija iš Švenčionių Švč. Trejybės cerkvės į Visų Šventųjų bažnyčią.

Sausio pradžioje Druskininkų (Ratnyčios) Šv. ap. Baltramiejaus parapijos maldos už kunigus grupelė paminėjo aštuonerių metų veiklos sukaktį. Grupelėje aktyviai dalyvauja 20 maldininkų, dar 5 meldžiasi namuose.

Ankstesniame „XXI amžiaus“ numeryje rašyta apie Ariogalos parapijos namuose tradiciškai vykstantį stalo teniso turnyrą, kuriame dalyvauja ir iš kitų miestų atvykstantys šio sporto mėgėjai.

Tytuvėnuose Švč. M. Marijos Angelų Karalienės bažnyčioje jau antri metai kas mėnesį rengiamos naktinės Švč. Sakramento adoracijos, jų buvo jau 23. Naktinių adoracijų dalyvė džiaugiasi šia nelengva patirtimi, duodančia gausių dvasinių vaisių.

Pirmasis šių metų žurnalo „Bitutė“ numeris pasidabinęs šviesiomis spalvomis ir kviečia metus pradėti iššūkiais bei svajonėmis. Spalvinimo komiksas kviečia vaikus apmąstyti Pakartoto Įstatymo knygos eilutę: „Tik to, kas teisu, teisingai tesieksi“ (Įst 16, 20). Beje, ši eilutė parinkta ir šiemetinei Maldos už krikščionių vienybę temai.

„Saleziečių žinių“ 4 numeris yra drauge 2019 metų kalendorius. Kiekvienam mėnesiui siūlomos mintys apie šventumą iš popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo paraginimo Gaudete et exsultate, taip pat pateikiami šv. Pranciškaus Salezo pamokymai apie „kasdienybės šventumo“ kelią.

2019 sausio 19, 17:08