Savaitė Lietuvoje. Apžvalga (gruodžio 1)

Kastantas Lukėnas – Kaunas

Lietuvos tikintieji galėjo raiškiau pajusti vienybę su Apaštalų Sostu: trečiadienį ir ketvirtadienį mūsų piligrimai drauge su ganytojais Romoje dėkojo Šventajam Tėvui už jo apaštalinę kelionę į Lietuvą, taip pat už jo nuolatinį ganytojišką dėmesį mūsų šaliai. Romoje taip pat minėtas Šv. Kazimiero kolegijos 70-metis.

Popiežiaus vizito atgarsiai minimi „Saleziečių žinių“3-ajame, rudens numeryje. Redakcijos žodyje raginama nepamiršti praeities šaknų ir atsiverti dabarčiai, gyvenimą grindžiant tikėjimu. Žurnale pateikiamos gausiai nuotraukomis iliustruotos popiežiaus Pranciškaus mintys po jo kelionės į Baltijos šalis.

Praėjusį šeštadienį minint Lietuvos kariuomenės atkūrimo 100-ąsias metines jos ordinaras arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje sakė, kad švenčiant šimtmetį drauge meldžiamasi už visus žuvusius per Nepriklausomybės  kovas, partizanus, misijose žuvusius karius. Arkivyskupas parodė popiežiaus Pranciškaus kariuomenių ordinarams padovanotą žibintą minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmetį. Pasak jo, žibintas yra ženklas, raginantis nešti pasauliui taikos šviesą. Ganytojas taip pat susiejo žibinto ženklą su Apreiškimo knygos skaitinyje minėtais tiesos liudytojais, kovojančiais tiesos ginklu. Melas ir propaganda taip pat yra ginklas, kurio griebiasi Šėtonas; tačiau jo pergalė yra tik laikina. „Pasiryžimu atiduoti gyvybę už Tėvynę ir artimą jūs liudijate tikėjimą galutine gėrio pergale. Mūsų visuomenei yra būtina ne tik jūsų gynyba, bet ir jūsų liudijimas“,– sakė kariams arkivyskupas Gintaras Grušas.

Lietuvos kariuomenės šimtmečio šventiniai renginiai aprašyti laikraštyje „XXI amžius“.  Čia taip pat randame reportažą apie Kryžkalnyje atidarytą memorialą Kęstučio apygardos partizanams atminti: taip įgyvendinta mons. Alfonso Svarinsko idėja. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Jonas Kauneckas ir Juozapas Matulaitis, kun. Robertas Grigas.

Arkivyskupas Sigitas Tamkevičius Facebook paskyroje taip pat dalijasi nuotrauka iš Seirijuose atidengto paminklo šio krašto partizanams pagerbti.

Kauno arkikatedroje švenčiama šimtmečio sukaktis nuo pal. Jurgio Matulaičio MIC konsekravimo vyskupu: šioje katedroje 1918 m. gruodžio 1-ąją buvo konsekruotas paskirtasis Vilniaus vyskupas. Kauno arkikatedroje ta proga dėkota Dievui iškilmingomis Mišiomis, pagerbta pal. Jurgio relikvija, surengta paroda, o arkivyskupijos muziejuje vyko konferencija. Ateinantį šeštadienį Vilniuje bus minimas pal. Jurgio Matulaičio MIC įžengimo į Vilniaus vyskupijos sostą šimtmetis.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Irena Petraitienė pasakoja apie pal. Jurgio Matulaičio pirmtaką Vilniuje – vysk. Eduardą von Roppą, taip pat pasižymėjusį pavyzdingu ganytojišku dėmesiu visų tautybių tikintiesiems.

Telšių vyskupija praneša apie iškilmingai užbaigtą Dievo tarno kankinio vyskupo Vincento Borisevičiaus beatifikacijos proceso etapą vyskupijos lygmeniu.

Šeštadienį Kaune Šv. Pranciškaus Ksavero bažnyčioje kunigystės šventimai suteikti Jėzaus Draugijos diakonui Eugenijui Puzyniai SJ .Leidinyje „Laiškai bičiuliams“ skelbiamas interviu „Nebijokite krizių“, kuriame jaunasis jėzuitas pasakoja apie pašaukimo kelią, per muziką nuvedusį į dvasininko tarnystę.

Vilkaviškio vyskupijos svetinėje pranešama apie Vilkaviškio katedros šventoriuje surengtą Negimusio kūdikio paminėjimo akciją, kurios metu buvo uždegtos žvakutės,  o Mišiose melstasi už negimusius kūdikius ir netektį išgyvenančius tėvus.

Vilkaviškio vyskupijos Pastoraciniame centre vyko konkurso „Rašau Marijai“ baigiamasis renginys. Konkurse dalyvavo visų amžiaus grupių mokiniai, juo siekta prasmingai užbaigti Trakų Dievo Motinos – Lietuvos Globėjos metus.

Jau penkerius metus kas du mėnesius leidžiamas žurnalas „Magnificat vaikams“. Šį rudenį „Magnificat vaikams“ išleido išlankstomą knygelę vaikams „Kelionė per Kalėdas“. Joje yra stalo žaidimas visai šeimai, užduočių kalendorius ir Kalėdų istorija. Žaidimo ir istorijos autorius – brolis pranciškonas Juozapas Marija Žukauskas OFM.

Jau kuris laikas viešojoje erdvėje vyksta emocingos diskusijos, kuriomis siekiama garantuoti saugią aplinką vaikams. Tikėtina, kad viešai reiškiantieji nuomones yra geros valios žmonės, tačiau skirtingos argumentavimo perspektyvos dažnai pančioja gebėjimą susikalbėti bei rodo gilesnius pasaulėžiūros skirtumus. Praėjusią savaitę Lietuvos vyskupai paskelbė laišką, kuriuo reiškia susirūpinimą dėl vaikų paėmimo iš šeimų atvejų. Vyskupų laiškas jau pačiu pavadinimu siūlo subalansuotą požiūrį į problemą  „Kad vaikai ir šeimos būtų saugios“ – tuo nurodoma, kad tėvai yra pirmieji ir pagrindiniai savo vaikų ugdytojai, o valstybės institucijos ar Bažnyčia atlieka pagalbinį vaidmenį. Ganytojai įspėja dėl neadekvačių priemonių, įsukančių smurto ratą ir apgailestauja dėl susiskaldymo į priešiškas stovyklas, kai nereikalingą įtampą patiria tiek šeimos, tiek institucijų darbuotojai.

„Laisvos visuomenės institutas“ paskelbė komentarą, kuriuo aiškinama, kodėl siekiama pakeitimų Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme. Aptariami siūlomi patikslinimai ir daugiausiai interpretacijų sukėlusi „smurto“ sąvoka.

Teisininkas Ramūnas Aušrotas „Bernardinai.lt“ paskelbtame komentare išsamiai aptaria lingvistines, psichologines ir teisines „smurto“ sąvokos reikšmes ir logiškai siūlo siaurinti teisinę „smurto“ apibrėžtį.