Paieška

Vatican News
Kalėdos Kalėdos  (Musei Vaticani)

Kalėdos Lietuvoje. Vyskupų sveikinimai

„Tai dieviški mainai: Dievo Sūnus leidosi būti įrašomas į žmonijos karalystės sąrašą, kad mes būtume įrašyti į Dievo karalystės sąrašą“

Vilniaus vyskupai kalėdiniame sveikinime kviečia žvelgti į Betliejaus prakartėlę, o šiandienos šeimas ragina mokytis iš Šventosios Šeimos: „Visatos Kūrėjas pasirinko ateiti į pasaulį per Šventosios Šeimos vartus. Ir šiandien jis nori keisti mūsų pasaulį, įžengdamas į jį per šeimą“. Tačiau čia pat ganytojai įspėja dėl dabarties šeimoms gresiančių negalavimų ir palygina šeimas su „visuomenės kraujagyslėmis“, kurios linkusios užsikimšti, o tuomet nebeperduodama iš kartos į kartą tai, kas teikia gyvybę visam organizmui. „Jomis turi tekėti iš kartos į kartą perduodamas tikėjimas ir dora, jomis turi tekėti gebėjimas mylėti, atleisti ir priimti kitą, o svarbiausia – svetingumas ateičiai“. „Kad Lietuvos kraujagyslėmis imtų tekėti gydanti Dievo malonė, reikia maldos šeimoje, maldos namie“, – rašoma Vilniaus vyskupų laiške.

Arkivyskupas Gintaras Grušas Kalėdų nakties Mišių pamoksle susiejo Evangelijos pasakojimą apie Juozapo kelionę į Betliejų su popiežiaus Pranciškaus išsakytu raginimu grįžti prie savo šaknų. Juozapas, grįždamas į protėvių kraštą, patiria Dievo pažadų išsipildymą savo giminės istorijoje; panašiai ir mes, grįždami prie savo šaknų, atveriame savo širdį Dievo Sūnaus atėjimui. „Tai dieviški mainai: Dievo Sūnus leidosi būti įrašomas į žmonijos karalystės sąrašą, kad mes būtume įrašyti į Dievo karalystės sąrašą“. Arkivyskupas priminė šiais metais išgyventus atradimus, partizaninio karo laikotarpio istorijos pamokas, parodžiusias, kad paslėpti brangūs dalykai yra čia pat šalia mūsų, tik reikia kantriai ir su tikėjimu jų ieškoti. Tai patvirtina, kad Dievo karalystė yra arčiau, nei galvojame, ji yra tarp mūsų. Ganytojas kreipėsi į šeimas ir tęsdamas analogiją kvietė „elgtis partizaniškai“, kol pasaulio kunigaikštis šėtonas dar nėra galutinai nugalėtas, per maldą šeimoje kurti „laisvės salas, Dievo karalystės salas mūsų visuomenėje“.

Kauno arkivyskupas Lionginas Virbalas Kalėdų sveikinimo žodyje pažymi, kad žmogumi tapęs Dievo Sūnus priima šalia esančių žmonių rūpestį, patarnavimą ir dovanas. Arkivyskupas ragina visus Lietuvos žmones atsiliepti į Viešpaties kvietimą ir taip pat skubėti pas reikalingus pagalbos.

Piemenėlių Mišių homilijoje Kauno arkivyskupas Kalėdų prasmę apibūdino tokiu trumpu sakiniu: „Dievas yra arti“: Jis pats ateina pas mus. Jis yra „Dievas su mumis“. Arkivyskupas pažymi, kad pasaulyje yra daug tamsos ir kančios, o šventiniame šurmulyje kenčiančių žmonių skausmas tampa dar aštresnis. Tačiau Jėzaus gimimas parodo nesibaigiančią Dievo meilę, kuri net kančios naktyje atskleidžia naują viltį; tamsoje spindi Kristaus šviesa. Nesame vieni – Dievas yra su mumis, mūsų pusėje, – drąsino ganytojas.

Kaišiadorių vyskupas Jonas Ivanauskas kalėdiniame žodyje pabrėžia Dievo kvietimą meilės bendrystei, asmeniniam susitikimui su Jėzumi. Jis kviečia leistis į tikėjimo kelionę vadovaujantis Evangelija, drąsiai priimant „žmogiškai nelogišką Dievo logiką“, nors kartais, panašiai kaip Marija ir Juozapas, pilnai nesuvokiant Dievo plano užmojo savo gyvenime. Vyskupas kviečia branginti tikėjimo kelionės bendražygius, Išminčius, vedamus Betliejaus žvaigždės, drąsiai ieškančius prasmės, gyvenančius tikėjimu ir viltimi.

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis Kalėdų sveikinime rašo: „Išganytojas ateina pas mus, trokšdamas visiems parodyti kelią į dangaus Tėvynę. Jis ateina į žemę silpnučiu Kūdikiu, kad mes jo nebijotume, bet mylėtume. Pamilti Dievą galime tik tuomet, kai Jį pažįstame, o pažinti Jį galime tik tada, kai pažįstame žmogų. <...>Žvelkime į žmogų laiminančiu žvilgsniu ir tuomet būsime tikri, kad pažinsime Dievą“, – ragina Šiaulių vyskupas.

Telšių vyskupas Kęstutis Kėvalas Kalėdas vadina „Dievo siurprizu žmonijai“, „Dievo ir žmogaus susitikimo švente“. Jis nori, kad Kalėdų naktį suskambėjusi angelų giesmė, garbinanti Dievą ir linkinti ramybės jo žmonėms, nebūtų tik atsitiktinė, bet dažniau skambėtų šiandienos pasaulyje, – tam reikia išdrįsti atsiverti Dievo meilės pasiūlymui ir apsispręsti už viltį. Ganytojas pažymi, kad Dievas mėgsta siurprizus ir nori išaukštinti mažuosius: tai liudija popiežiaus Pranciškaus apsilankymas. Sveikinimo žodis baigiamas žemaičiams ypač brangia žinia apie Seimo paskelbtus Žemaitijos metus ir vyskupo palinkėjimu: „Te atradimų ir nuostabos dvasia lydi mūsų gyvenimą!“.

Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila kalėdiniame laiške mini įvairiopas Kalėdų laiko tradicijas, jas lydinčias gerumo apraiškas, džiaugsmingą šeimyninę bendrystę, o drauge kviečia įžvelgti šio šventinio sujudimo priežastį, „labai apčiuopiamus ir konkrečius Dievo meilės žmogui ir žmogaus meilės Dievui susiliejimo ženklus“. „Nors Išganytojas gimsta naktį, tamsoje, aplink jį gausu pasauliui suspindusios išganymo šviesos liudytojų, su džiaugsmu priimančių Kūdikį Jėzų“, – rašo ganytojas.

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM homilijoje pažymi, kad Kalėdų slėpinys, kuris yra šviesa ir džiaugsmas, tuo pat metu yra vilties ir liūdesio slėpinys. Jame yra „liūdesio skonis“, nes meilė nepriimama, gyvybė atstumiama. Bet Kalėdose ypač juntamas „vilties skonis“, nes, nepaisant mūsų tamsybių, Dievo šviesa suspindi. Vyskupas pabrėžia: yra tiesioginė sąsaja tarp ėdžių ir kryžiaus, ant kurio Jėzus bus sulaužyta duona. Jis kviečia drauge su Marija ir Juozapu kontempliuoti ėdžias ir gimstantį Jėzų – mano gyvenimo duoną.

(Kastantas Lukėnas)

2018 gruodžio 28, 17:07