Beta versija

Cerca

Vatican News
Šventosios Žemės Kustodas F. Pattonas ir išminuotojai iš Izraelio, Gruzijos bei Palestinos Šventosios Žemės Kustodas F. Pattonas ir išminuotojai iš Izraelio, Gruzijos bei Palestinos  

Šventoji Žemė: galutinai išminuotas Jėzaus Krikšto konventas

Paskutinę spalio mėnesio dieną Šventosios Žemės kustodas pranciškonas Francesco Patton įžengė į Jėzaus Krikšto konvento kiemą Jordano upės vakariniame krante, šiuo metu kontroliuojamame Izraelio, netoli vietos, kur, pasak tradicijos, Jonas Krikštytojas pakrikštijo Jėzų.

Pranciškonų kustodas padėkojo dviem dešimtims išminuotojų iš Palestinos, Gruzijos ir Izraelio, kurie pagaliau šią teritoriją padarė saugia. Pasak t. Pattono, didelis laimėjimas „mūšio lauką paversti taikos lauku“.

Jo paminėtas „laukas“ yra gerokai didesnis, nei Jėzaus Krikšto konvento kiemas. Tai daugiau nei penkiasdešimties hektarų teritorija, kuri per 1967 m. Jordanijos ir Izraelio karą buvo užminuota prieštankinėmis ir kitokiomis minomis, neskaičiuojant nesprogusių bombų ir granatų ar spąstų. Surinkus duomenis iš buvusių karių, vertinama, kad visoje teritorijoje gali būti nuo pustrečio iki pusketvirto tūkstančio minų.

Šis laukas taip pat yra aštuonių Bažnyčių nuosavybė, kuria jos jau pusšimtį metų negali laisvai naudotis. Kaip ir Šventosios Žemės Kustodijos, taip ir kitų Bažnyčių – koptų, etiopų, graikų, rumunų, sirų ir rusų teritorijose praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje iškilo nedidelės koplyčios, bažnyčios, kartais pastatas su keliais kambariais vienuoliams ar dvasininkams.

Šv. Jono Pauliaus II vizito proga 2000 metais buvo ištirtas ir nuo minų išvalytas siauras pravažiavimas prie Jordano upės. Po dešimtmečio Izraelio pastangomis buvo išvalyta kiek didesnė teritorija prie upės, tai leido piligrimams atvykti autobusais, dalyvauti pamaldose: skaičiuojama, kad nuo to laiko Jėzaus krikšto vietą aplankė keli šimtai tūkstančių žmonių. Tačiau visur kitur ir toliau buvo regimi praėjusio karo randai - ženklai perspėjantys apie minų pavojų.

Į priekį pasistūmėta padedant „Halo Trust“, organizacijai, kuri užsiima minų ir kitos ginkluotės ieškojimu, surinkimu ir nukenksminimu dvidešimtyje valstybių ar teritorijų, siunčia profesionalius išminuotojus ir apmoko vietinius bent elementarių saugaus išminavimo taisyklių.

Kaip liudija ir prie Jordano upės užminuoto sklypo istorija, minos dešimtmečiams po konflikto pabaigos paralyžiuoja judėjimą, žemės naudojimą, priėjimą prie vandens ar kitų išteklių, galimybę sugrįžti į savo nuosavybę. Jų aukos dažniausiai yra civiliai, smalsūs vaikai.

Jungtinių Tautų minų stebėjimo tarnyba praneša, kad vien 2016 užregistruoti 8605 nelaimingi epizodai su minomis ar nesprogusiais sprogmenimis beveik šešiose dešimtyse valstybių. 2089 atvejai buvo mirtini, kitais atvejais dažni galūnių sužalojimai ir neįgalumas iki gyvenimo pabaigos.

Daugiau nei dvidešimt „Halo Trust“ išminuotojų pranciškonų konventų teritorijoje darbavosi nuo šių metų kovo 11 iki spalio 29 d. Pasak organizacijos vertinimų, jei pakaks fondų, tai jau po dvejų metų visa 55 hektarų teritorija gali būti paskelbta saugi ir laisva nuo minų. (RK / Vatican News)

2018 lapkričio 10, 14:26