Lapkričio Artuma: kas bendro tarp sąžinės ir Šventosios Dvasios?
Švelnus įtikinėjimas ir įsakmūs nurodymai, tylus šnabždesys ir aštrios, skaudžios pastabos... – sąžinės balsas kiekvienam skamba skirtingai. Vienuolis tai pavadino „Dievo balsu žmoguje“, vyskupas – „paskutine instancija“, psichologė – „drauge bei pagalbininke“, žurnalistė – „fantomu“, jaunuolė – „vidiniu laikroduku“, o vaikas – „vaiduokliu-geriečiu“. Apie sąžinę anksčiau ar vėliau, daugiau ar mažiau susimąsto visi (ypač – mirties akivaizdoje). Ji gali tyliai kuždėti arba „kaip krokodilas kapoti dantimis“. O nuolat ją ignoruojant, gali ir nutilti... Kaip budėti, kad sąžinė neužmigtų? Kaip ji veikia mumyse?..
Taigi, šioje Artumoje – sąžinės „reikalai“ bei darsyk – popiežiaus vizito Lietuvoje aidai.
Viešėdamas kurioje nors šalyje, Šventasis Tėvas visuomet susitinka su Jėzaus draugijos nariais. Vienas jų – tėvas jėzuitas Antanas Saulaitis SJ dalijasi tokio susitikimo Vilniuje įspūdžiais: nesuskaičiuojami Pranciškaus rankos paspaudimai, tvirta jo valia vykdyti susitarimus nepaisant nuovargio ir maldos patarimai to prašiusiems broliams. Lapkričio Artumoje rasite tikslų šio neformalaus bei artimo popiežiaus pokalbio su jėzuitais išrašą.
„Kai padarai ką nors negero ir labai ilgai apie tai galvoji“, – taip sąžinę apibūdina vaikai. O ką ji reiškia suaugusiesiems? Ar lengva ją nutildyti ir iš kur kyla tie impulsai? Galiausiai, kiek sąžiningi esame plačiąja prasme – elgesio su savo tautiečiais ir savo šalimi atžvilgiu?..
Antanas Gailius svarsto apie visus paveikiančią valstybės politiką per sąžinės prizmę. „Tai, kas vyksta Lietuvoje, yra tamsos ir šviesos kova“, – teigia jis. Ir primena, kad tik mūsų pačių sąžinės reikalas yra priešintis vykstančioms negerovėms.
„Sąžinė yra Dievo balsas žmoguje“, – tvirtai sako brolis Ramūnas Mizgiris OFM. Šioje Artumoje jis primena sąžinės kilmę ir nagrinėja tą Šventosios Dvasios dovanos veikimą mumyse.
O interviu su žemaičių vyskupu bei moralės teologijos specialistu dr. Kęstučiu Kėvalu paaiškinama, ką daryti, norint tinkamai išgirsti per sąžinę mums kalbančią Dvasią, kaip pasikeisti ir atsinaujinti.
Ar gali sąžinė tapti mums priešu? Atnešti pernelyg didelį kaltės jausmą ir savigraužą? Neturėtų. Kaip teigia psichologė Zita Vasiliauskaitė, svarbu yra su sąžine bendradarbiauti. Tada ji bus mūsų draugas ir pagalbininkas.
Suaugusieji patys atsako už savo dvasinę švarą, tačiau kiek sąžiningumo iš jų patiria mažiausieji visuomenės atstovai – vaikai? Atrodo, visuomenė nori būti pilietiška, gelbėti vaikus ir padėti. Tačiau ar prasidėjusi vaiko teisių reforma neperlenkia lazdos ir nepadaro visų šeimų potencialiomis vaikų engėjomis? Sparčiai daugėja atvejų, kai bloga tėvyste ar nesąžiningumu prieš vaikus tėvai apkaltinami neteisingai...
„Sąžinę turiu, bet geriau neturėčiau. Kas čia gero, kai tave ima ėsti baisiau už sieros rūgštį?“ – numerio temą pateikdama su jai būdingu humoru klausia Vanda Ibianska. Autorė svarsto, kodėl daugumos žmonių sąžinė perdėm aprimusi, tarsi komos būsenos. Jos teigimu, gyvenant pagal Kristaus mokymą, viskas su sąžine būtų aiškiau. Nedaryk kitam to, ko pats nenorėtum patirti, – atrodytų, paprasta?
Naujame žurnalo numeryje sužinosite, kas yra sąžinės peržvalga, taip pat jūsų laukia neseniai šventuoju paskelbto Salvadoro arkivyskupo Oskaro Romero gyvenimo istorija, ciklo apie netradicinę mediciną tęsinys ir intriguojančios jaunimo mintys sąžinės tema.
Visa tai – jau lapkričio Artumoje! Idant būtų lengviau išgirsti mumyse kalbančią Šventąją Dvasią.
