Sekmadienį minima Pasaulinė misijų diena
Spalio devynioliktos dienos spaudos konferencijoje Vatikane dar kartą buvo priminta šį sekmadienį, spalio 21 dieną, minima Pasaulinė misijų diena. Spaudos konferencijoje dalyvavo Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas kardinolas Ferdinando Filoni, Popiežiškojo misijų instituto direktorius t. Giampietro Dal Toso, taip pat misionierius ir misijų žinių agentūros „Fides“ direktorius t. Fabrizio Meroni.
Nors Katalikų Bažnyčios skaičiai yra nemaži, tačiau, primena kardinolas Filoni, daugiau nei pusė mūsų planetos žmonių nėra girdėję pirmojo Evangelijos skelbimo, o tuose kraštuose, kurie jau girdėjo – reikia antrojo Evangelijos skelbimo. Misijų darbas nebaigtas, jis didžiulis. Kita vertus, galima pasidžiaugti, kad nemažai jaunų Bažnyčių, kurios ilgą laiką augo remiamos vyresnių Bažnyčių, šiandien jau pačios siunčia misionierius.
Misija yra ne vien misionierių, bet visų uždavinys ta prasme, kad misija yra natūrali krikščioniško gyvenimo pasekmė. Kiekvienas krikščionis nuoširdžiai ir iš tiesų gyvendamas tikėjimu jau liudija ir skelbia. Misija nėra prozelitizmas – tikinčiųjų skaičiaus didinimas apgaulingais būdais, taip pat neturi būti kultūrinio kolonializmo forma. Misijos šerdyje yra meilė Dievui ir artimui.
Kaip pažymi popiežius Pranciškus šiemetinėje žinioje Pasaulinei misijų dienai, paskelbtoje gegužės 20 d., ypatingai kreipdamasis į jaunuolius, patraukiančio tikėjimo sklidimui reikia atvirų širdžių, sklidinų meilės. Meilei būdinga tai, kad ji liejasi per kraštus, per ribas. Ji spontaniškai gimdo susitikimą, liudijimą, skelbimą, dalijimąsi su visais, taip pat ir su tais, kurie nutolo nuo tikėjimo, yra abejingi, kartais priešiški. Tai yra misija „iki žemės pakraščių“, ne vien geografinių, bet ir egzistencinių, kurion savo mokinius siunčia Viešpats, mokiniams tvirtai žinant, kad materialinis ir dvasinis skurdas yra Dievo ir jo meilės atmetimo pasekmė, kad Viešpats taip pat keliauja su jais.
Užbaigdamas savo žinią popiežius davė patarimą jaunuoliams: negalvoti, kad nieko neturi duoti. Tokių nėra. Nes kiekvienas gali duoti tai, kas yra jis pats. „Kiekvienas savo širdyje pagalvokite: žmonėms manęs reikia“, rašo Pranciškus.
Spalio 19 –osios spaudos konferencijoje taip pat priminta, kad 2019 metų spalį popiežiaus Pranciškaus iniciatyva skelbiamas ypatingasis misijų mėnuo, minint Benedikto XV laiško „Maximum illud“ paskelbimo šimtmetį. Šis dokumentas labai svarbus šiuolaikinėms Bažnyčios misijoms. Specialusis mėnuo misijoms sutaps su Vyskupų Sinodu Amazonijai.
Žinių agentūra „Fides“ primena kai kuriuos statistinius duomenis: jei 2016 m. pasaulio gyventojų skaičius viršijo 7,3 milijardo, tai katalikų buvo beveik 1,3 milijardo. Palyginus su ankstesniais metais, jų skaičius padaugėjo 14,2 milijono, daugiausia Afrikoje, Amerikoje ir Azijoje. Europoje katalikų skaičius sumažėjo 200 tūkstančių. Pasaulinės populiacijos atžvilgiu katalikų skaičius susitraukė 0,5 procento.
Paskutiniais turimais duomenimis vyskupijų skaičius pasiekė 3016, o vyskupų 5353. Kunigų skaičius siekia beveik 415 tūkstančių, nuolatinių diakonų skaičius viršijo 46 tūkstančius. Vienuolių skaičius viršija 659 tūkstančius, tačiau, lyginant su ankstesniais metais, jis mažėja. Misionierių ir katechetų pasauliečių skaičius augo ir viršijo 354 tūkstančius. Seminaristų skaičius viršija 101 tūkstantį. Lyginant su praėjusiais metais jis sumažėjo.
„Fides“ primena, jog Katalikų Bažnyčiai priklauso daugiau nei 72 tūkstančiai pradinių, 96 tūkstančiai pagrindinių ir 47 tūkstančiai vidurinių mokyklų, kuriose daugiau nei 62 milijonai mokinių. Daugiau nei penki milijonai jaunuolių studijuoja katalikiškose aukštesniosiose, profesinėse ir aukštosiose mokyklose. Pasaulyje taip pat yra virš 5 tūkstančių katalikiškų ligoninių, 610 centrų raupsuotiesiems, 15 tūkstančių senelių namų, 11 tūkstančių darželių, 3,5 tūkstančio reabilitacijos centrų ir dar 35 tūkstančiai kitokio pobūdžio institucijų. (RK / Vatican news)
