Savaitės Lietuvoje apžvalga (spalio 27)

Praslinkus mėnesiui po popiežiaus vizito jo vaisius bei pamokas apibendrino Bažnyčios ir valdžios institucijų atstovai.

Kastantas Lukėnas - Kaunas

Antradienį Vilniuje šia proga surengtoje spaudos konferencijoje buvo džiaugiamasi gražiu bendradarbiavimu, savanorių talka, buvo paskelbta vizito finansinė ataskaita. Arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie vizito įkvėptą vienybės dvasią, dėkojo viešųjų tarnybų atstovams, taip pat plačiai nušvietusiems vizitą žiniasklaidos žmonėms. Arkivyskupas Lionginas Virbalas kvietė prisiminti popiežiaus iškeltas temas ir toliau dalytis jomis. Jis taip pat išreiškė apgailestavimą dėl organizacinių nesklandumų, ypač dėl to, kad Mišių Santakoje metu nevisi norėjusieji galėjo priimti sakramentinę Komuniją. Prezidentės patarėjas Martynas Lukoševičius akcentavo valstybinę Šventojo Tėvo vizito dimensiją.

„Bernardinai.lt“ dienraščio redaktorė Rosita Garškaitė savo komentare vertingiausia popiežiaus dovana minėjo bendrumo patirtį. Ypatingas svečias Lietuvai šimtmečio proga pasiūlė tokį santykį su praeitimi, kuris teikia viltį ir kreipia į ateitį.

Trakų bazilikoje aukodamas padėkos Mišias arkivyskupas Gintaras Grušas padėjo popiežiaus Pranciškaus dovanotą votą: italų auksakalių kaldintą aukso rožę.

Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje padėkos Mišiose vysk. Rimantas Norvila kalbėjo apie Bažnyčioje pastebimus pokyčius po Nepriklausomybės atgavimo. Jis priminė popiežiaus Pranciškaus akcentuotą dvasinio paveldo – kankinių liudijimo temą.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje vyskupas Darius Trijonis dalijosi įžvalgomis iš jaunimui skirto Vyskupų Sinodo. Pasak jo, Sinodo metu išgyventa Visuotinės Bažnyčios patirtis leidžia suvokti europocentriškos pasaulėžiūros spąstus: Europos žemynas yra tik vienas iš kontinentų ir neturi primesti savo mąstysenos visai žmonijai. Vyskupas gėrisi Sinode dalyvavusių jaunuolių entuziazmu ir drauge pastebi, kad jaunimo reiškiamu greitų pokyčių noru gali pasinaudoti lobistų grupės. Pats aktyviai besinaudojantis socialiniais tinklais jis pabrėžia saikingumo svarbą naujųjų technologijų srityje. Vyskupas mini ir daugiau sričių, kuriose reikia rasti tinkamą balansą, pavyzdžiui, tarp įvairių tikinčiųjų grupių poreikių; jis mini dvasininkų mažėjimo, psichologinio ir dvasinio nuovargio problemas.

Praėjusią savaitę nuo penktadienio iki sekmadienio Kaune vyko Ateitininkų studentų rudens akademija. Daugiau kaip penkiasdešimt studentų ateitininkų pranciškonų svečių namuose „Domus pacis“ klausė pranešimų, bendravo, meldėsi ir aptarinėjo Lietuvos šimtmečio ir popiežiaus Pranciškaus vizito temas.

Praėjusį sekmadienį. Šiluvoje Lietuvos katalikių moterų sąjungos narės minėjo organizacijos įkūrimo 110 metų ir atkūrimo šimtmečio sukaktis. Šiuo metu Lietuvoje veikia 40 katalikių moterų draugijų.

Vilkaviškio vyskupija praneša apie praėjusią savaitę buvusią vyskupijos dvasininkų pažintinę piligriminę kelionę į Seinus ir Vygrius, kuria prisiliesta prie vyskupijos dvasinių šaknų. Susipažinta su Seinų ir Vygrių vyskupijų istorija, paminėti jose dirbę iškilūs ganytojai, tarp jų Seinų ordinaras vysk. Antanas Baranauskas.

Sekmadienį Kaišiadorių vyskupijos Gyvojo rožinio brolija sukvietė į padėkos pamaldas Kaišiadorių katedroje.

Ketvirtadienį Šiaulių vyskupijos Pastoracinio centro salėje vyko susitikimas-konferencija „Kunigo vaidmuo sveikatos sistemos įstaigose“. Šia proga vysk. Eugenijus Bartulis aukojo Mišias Respublikinės Šiaulių ligoninės konferencijų salėje.

Daugiau dėmesio sulaukė ir pasauliniai krikščionijos horizontai. Ukrainos ortodoksų Bažnyčios autokefalijos klausimai mūsų viešojoje erdvėje komentuojami palyginti santūriai. „Bernardinai.lt“ dienraštyje skelbiamas verstinis interviu su Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios didžiuoju arkivyskupu Sviatoslavu Ševčuku, kuriame jis pabrėžia, kad kaip Katalikų Bažnyčios ganytojas nenori kištis į vidinius Ortodoksų Bažnyčios reikalus, tačiau šia proga siūlo apmąstyti kitą epochinės svarbos įvykį: tai, kad popiežius Pranciškus neseniai suteikė bendrystę vadinamosios Kinijos „patriotinės“ Bažnyčios vyskupams, anksčiau įšventintiems be Šventojo Sosto pritarimo. Pasak ganytojo, popiežiaus Pranciškaus sprendimas leidžia milijonams paprastų Kinijos tikinčiųjų sugrįžti į motinišką Bažnyčios bendrystę. Arkivyskupas S. Ševčukas siūlo panašia sielovadine logika žvelgti ir į Konstantinopolio patriarchato sprendimą dėl laipsniško autokefalijos suteikimo Ukrainos ortodoksams: dabar 20 milijonų ukrainiečių jaučia Motinos Bažnyčios rūpestį. Jis taip pat pažymi, kad Konstantinopolio Bažnyčios žingsnis verčia permąstyti ir ekumeninio dialogo formas.

Apie skausmingai išgyvenamą krikščionybės istorijos etapą portale „15 min“ rašė apžvalgininkas Tomas Viluckas.

„Bernardinai.lt“ religijos skyriaus redaktorė Milda Vitkutė padeda skaitytojams suprasti prieš mėnesį paskelbtą Vatikano ir Kinijos susitarimą. Vienoje iš publikacijų ji kalbino istoriką VU doc. Arūną Streikų, kuris pateikia analogijų iš Vatikano santykių su komunistine valdžia Sovietų Sąjungoje. Istorikas pabrėžia, kad Vatikanas turi derybų ir santykių su nedemokratiniais režimais patirtį ir vadovaujasi mažesnio blogio principu.

Vertas dėmesio taip pat verstinis tekstas skelbiamas „Ypatingų naujienų portale Ynews“. Žymus religijų sociologas Massimo Introvigne, atsakydamas į klausimą: „Ar Vatikanas „pardavė“ Kinijos katalikus?“, be kita ko mini Lenkijos ir Lietuvos praeities pavyzdžius, kai kova su komunistų režimu vyko lygiagrečiai su derybomis.

Kastantas Lukėnas. Savaitės apžvalga
2018 spalio 27, 18:24