Palaimintasis Tiburcio Arnáiz Muñoz

Palaimintasis Tiburcijus vaikystėje patyrė daug vargo. Anksti mirė tėvas, augo su vargstančia motina ir keleriais metais vyresne seserimi. Jis anksti atsiliepė į kunigystės pašukimą, įstojo į kunigų seminariją, teologijos studijoms užsidirbo tarnaudamas zakristijonu pas dominikones.

Įšventintas į kunigus 1890 m., dvylika metų dirbo klebonu parapijose, tuo pat metu apsigynė daktarą. Apsisprendęs pasišvęsti vienuoliniam gyvenimui, Tiburcijus įstojo į Jėzaus Draugiją 1902 Granadoje, dar kurį laiką atsidėjo mokslams, pamokslavimui ir vadovavimui kunigų dvasinėms pratyboms.

Tiburcijus, įkvėptas sielovadinių patirčių su vargstančiaisiais Malagoje ir Kadise, pradėjo katekizuoti valstiečius. Kunigas į pagalbą pasitelkė keletą pamaldžių pasauliečių, kurios paskui tapo pirmosiomis „Valstiečių misionierėmis“. Skaitydamas Švč. Jėzaus Širdies novenos dvasines konferencijas, jėzuitas t. Tiburcijus susirgo plaučių uždegimu ir nelauktai mirė, užgimdamas Dangui, 1926 m. liepos 18 d.

Pal. Tiburcijaus beatifikacijos procesas Malagoje tęsėsi nuo 1990 iki 1995 metų. Popiežiaus Pranciškaus dekretas, pripažinęs t. Tiburcijų Arnáiz Muñoz Garbinguoju paskelbtas 2016 m., o po metų paskelbtas taip pat dekretas dėl Dievo tarno užtarimu įvykusio stebuklo. (SAK / Vatican News)