Savaitės Lietuvoje apžvalga (rugsėjo 15)
Kauno arkivyskupijos svetainėje pristatomos atlaidų dienos: melstasi už jaunimą, karius, ligonius ir jais besirūpinančius, kunigus, visuomenės ir valstybės darbuotojus. Išsamiai žiniasklaidoje nušviesta maldų už Lietuvos kariuomenę diena - keliuose leidiniuose galima rasti ne tik aprašymą, tačiau ir nuotraukų galerijas.
Laikraštis "15min.lt" pristato išsamią publikaciją „Pasaulyje tokių vietų vos kelios: į Šiluvą šeštadienį verta važiuoti ne tik tikintiesiems“. Čia primenama, kad Šiluva yra viena iš vos keliolikos vietų, kur Mergelės Marijos apsireiškimą yra oficialiai pripažinusi Bažnyčia, tačiau sklaidos apie šį stebuklą tikintiesiems dar trūksta. Kartais lietuviai net nesusimąsto, kokį išskirtinumą galėtų pasiūlyti keliauninkams iš svečių šalių. Šią vasarą Šiluvoje lankėsi organizuotos tikinčiųjų grupės iš Pietų Korėjos, Japonijos, Australijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Ukrainos – iš viso apie 10 įvairių šalių. Praėjusiais metais net buvo atvykę piligrimai iš Malaizijos. „Tiems, kuriems rūpi Marijos šventovės, Šiluva yra žinoma“, – sakė arkivyskupas Lionginas Virbalas. Šiluvos šventovė yra įtraukta ir į Jono Pauliaus II piligrimų kelio vietas. Išnaudoti būtų galima tai, kad Lietuvoje yra gausu išskirtinių sakralinių vietų. Dauguma šių vietovių yra žinomos lokaliai, tačiau platesnio dėmesio dar stokoja. „Jeigu jos būtų įtrauktos į tam tikrą ratą, žiedą – įgautų didesnį patrauklumą“, – svarstė arkivyskupas Virbalas.
„Žemaičių būdas“ publikacijoje „Šiluva – miestelis, garsėjantis Švč. Mergelės Marijos Gimimo atlaidais“ pristatoma atlaidų kilmės istorija, tradicija, nenutrūkusi nė sovietų okupacijos metais. Pastaraisiais metais Šilinių atlaiduose minimos visai tautai ir Lietuvos Bažnyčiai svarbios sukaktys.
Popiežiaus vizito išvakarėse „Bernardinai.lt“ kviečia pažvelgti kaip vizitui ruošiasi latviai ir estai: Koks susidomėjimas Pranciškaus apsilankymu visuomenėse, kur katalikai sudaro ne daugumą kaip Lietuvoje, o mažumą gyventojų?
Rugsėjo 12 d. Vilniaus arkivyskupijos jaunimo centras ir Ateitininkų federacija surengė diskusiją „Aš ir popiežius“. LRT.lt reportaže pasakojama, kad diskusijoje dalyvavęs kunigas Kęstutis Dvareckas sako, kad Popiežius Pranciškus moko, jog blogybių nereikia slėpti – šiam Bažnyčios vadovui tiesa svarbesnė nei įvaizdžio išlaikymas, o televizijos laidų ir renginių vedėjas, aktorius Rimas Šapauskas, kalbėdamas apie Katalikų Bažnyčioje vis pasitaikančius pedofilijos skandalus, primena katalikišką tiesą, kad jei kenčia vienas, kenčia visi: „Tos nelaimės nėra svetimos. Taip, tai Bažnyčios žaizda, ir ji apnuoginta. Mes privalome priimti visą realybę tokią, kokia ji yra, – su nuodėmėmis, kartais nusišnekančiais kunigais ir katalikais, kurie nėra labai tikintys“. Rimas Šapauskas diskusijoje pabrėžia, kad popiežius Pranciškus į Lietuvą atvyksta kaip pranašas, tad ypač svarbu jo klausyti: „Bažnyčios vadovo vizito datos – taip pat neatsitiktinės. Rugsėjo 23 d. – Lietuvos žydų genocido diena, tai žymi jautrią ir skaudžią mūsų šalies praeitį.“
„Caritas“ kviečia į atvirų durų dienas. Laukiant popiežiaus Pranciškaus, kuris nuolat primena, kaip svarbu daryti gailestingumo darbus, Vilniaus arkivyskupijos „Caritas“ kviečia žmones solidarizuotis su vargstančiaisiais, skelbia Vilniaus arkivyskupijos svetainė. Tam organizuojamos atvirų durų dienos įvairiuose padaliniuose Vilniuje. Nuo rugsėjo 13 iki spalio 14 d. vienas po kito užsukti kvies VA „Carito“ centrai, bus galima iš arti stebėti jų veiklą, o gal ir atlikti konkretų gailestingumo darbą.
Išėjimas iš katakombų: baimės tiek komunistams, tiek Lietuvos dvasininkams įvaręs susirinkimas. Tai – „Delfi.lt“ publikacija apie Vatikano II Susirinkimą, kuris davė didžiulį impulsą tolesnei Katalikų Bažnyčios raidai. Reformų iniciatoriai Jonas XXIII ir Paulius VI pasuko tikėjimą ir jo traktavimą nauju keliu, kuriuo ir toliau sekė bei seka popiežiai Jonas Paulius II, Benediktas XVI ir Pranciškus. Didelis įvykis Bažnyčios istorijai nepraėjo negirdomis ir Lietuvoje. Tuo metu Bažnyčią po padu laikiusi sovietų valdžia į Susirinkimą taip pat siuntė režimui palankius kunigus. Tačiau įvykis netiesiogiai prisidėjo ir prie didelių pokyčių dvasininkijos gyvenime – prasidėjo 23 metus trukęs pasipriešinimo etapas. (DŽ)
