Popiežiaus vizitas apžvalgininkų komentaruose
Kastantas Lukėnas - Kaunas
Arkivyskupas Lionginas Virbalas pasibaigus popiežiaus Pranciškaus vizitui padėkos žodyje rašė: „Dešimčių tūkstančių žmonių širdyse liko šviesa, Kristaus Jėzaus viltis, padrąsinimas ateičiai. Per šios šventės dalyvius tai pasklido po visą Lietuvą ir dar plačiau. Taip pat liko nuostaba dėl vaivorykštės spalvų juostos danguje virš Mišioms paruošto altoriaus ir maldininkų tarp Nemuno ir Neries. Argi negalime priimti jos kaip ramybės, susitaikymo ir Dievo palaiminimo ženklo mums visiems!?“
„Bernardinai.lt“ dienraštyje išleidę iš Lietuvos popiežių įspūdžiais dalijasi jo vizito organizatoriai. Toma Bružaitė prisimena spontanišką momentą, kai jaunimas palaimino popiežių daugeliui žinoma populiaria giesme „Viešpatie, laimink jį“ – to nebuvo numatyta programoje, o popiežius paprastai ir nuolankiai palenkė galvą. Tai buvo gražus maldos dialogas tarp popiežiaus ir jaunimo.
Pasirengimo vizitui komiteto generalinis sekretorius kun. Saulius Rumšas OP dalijasi nuostaba, kurią išgyveno tą dieną, kai popiežiaus atvykimas tapo tikrove. Jis taip pat įsidėmėjo pakartotinį Šventojo Tėvo prašymą melstis už jį: tai drauge prašymas daryti, kurti kartu, padėti. Brolis domininkonas primena: pasiruošimo gairėse buvo penki žingsniai; jau padaryti keturi. – „Popiežiaus vizitas – ne pabaiga, o laiptelis, nuo kurio atsispyrę turime eiti toliau“.
„Bernardinai.lt“ dienraštyje Milda Vitkutė pasakoja apie popiežiaus susitikimą su dvasininkais ir pašvęstojo gyvenimo žmonėmis, o pradeda įspūdžiu: „atrodo, kad tikrasis popiežiaus susitikimas su jaunimu vyko Kauno arkikatedroje“. Ji praskleidžia daugelį intrigavusį paslapties šydą: apie ką Šventasis Tėvas energingai gestikuliuodamas kalbėjosi su kontempliatyviųjų vienuolijų seserimis Švč. Sakramento koplyčioje? Mat kiti susitikimo dalyviai tuo metu tik matė popiežiaus veidą ekrane ir tai, kad ekspresyviai kalbėdamas jis tikrai neskaitė iš lapo. Sesuo Der Marija iš Betliejaus M. Marijos ėmimo į dangų ir šv. Brunono vienuolyno pasakojo popiežių sakius, jog kontempliatyvieji yra labai pavojingi pasauliui, nes savo malda jie kelia pavojų velniui. Kontempliatyviųjų vienuolijų gyvenimą jis lygino su Lietuvos partizanų gyvenimu. Sakė, kad seselės panašios į partizanus, nes kaip ir jie kovoja slaptai, bet atlieka labai svarbų darbą: jos kovoja pirmosiose gretose, todėl turi atremti pačius pirmuosius smūgius.
Seseriai Monikai iš Šv. Jono kongregacijos ypač patiko tai, kad popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie motinystę ir tėvystę, kvietė seseris vienuoles būti „mamomis“: jis nenorėjo vartoti žodžio „motina“, bet pasirinko žodį „mama“.
„Bernardinai.lt“ Rosita Garškaitė apibendrina „Tris Pranciškaus žinias Lietuvai“ pagal kultūros istoriko prof. Vytauto Ališausko išsakytas įžvalgas. Pasak jo, pirmoji tema – istorinio paveldo reikšmė dabarčiai. Antroji žinia – skatinimas noriai ir draugiškai priimti skirtumus, taikiai aprėpti skirtingas tautas, religijas, netgi įsitikinimus. Trečia popiežiaus Pranciškaus dažnai skelbiama žinia yra apie žmogaus orumą, kylanti iš jo buvimo Dievo vaiku. Buvęs ambasadorius prie Šventojo Sosto pabrėžia, kad popiežiaus žinios skirtos visai Lietuvos visuomenei, ne tik katalikams. Drauge jis apgailestavo dėl socialiniuose tinkluose išprovokuotų rasistinio pobūdžio komentarų, rodančių, kad ne visiems žmonėms lengva priimti popiežiaus žinią.
Pasak kun. Mariaus Talučio, popiežius, ne kartą kalbėjęs apie atsigręžimą į praeitį paliko mums nemažai namų darbų. Jis akcentavo tautos kankinius, ir nors tiesiogiai nepaminėjo pal. Teofiliaus Matulionio, lankydamas buvusiame KGB kalėjime tyliai prisilietė prie jo relikvijų. Popiežius daug dalykų paliko ne tik žodžių, bet ir simbolių kalba,– pažymėjo pal. Teofiliaus bylos postulatorius.
Pranciškono kun. Juliaus Sasnausko per „Mažąją studiją“ skambėjusiame komentare primenamas prieš Mišias Santakoje vyskupo Kęstučio Kėvalo išsakytas ir išsipildęs pažadas, kad „mažai nepasirodys“. Vis panašiau į tiesą skamba ir pasakojimas apie susapnuotą angelą, pakvietusį keliauti prie Baltijos jūros. Stipriais žodžiais ir aktualiu kontekstu komentare aptariama Kauno arkikatedroje popiežiaus minėta klerikalizmo pagunda.
„Lietuvos žiniose“ apžvalgininkas Alvydas Medalinskas atkreipia dėmesį į popiežiaus Pranciškaus padarytą svarbų akcentą, aplankant Okupacijos ir laisvės kovų muziejų. Jis konstatuoja: „Šiuo žingsniu popiežius padarė tai, ką kartais sunku suvokti kai kuriems dabartiniams Vakarų politikams: savo požiūriu jis sulygino nacių ir sovietų režimo aukas“.
Istorikas ir publicistas Bernardas Gailius aptaria popiežiaus Pranciškaus mintis, įkvepiančias kurti ne tik kitokią Lietuvą, bet ir kitokią Europą: švyturio metafora popiežius išsakė, kad Lietuva gali tapti pavyzdžiu Europai rodydama svetingo tautų sambūvio galimybę. Apžvalgininkas taip pat atkreipia dėmesį į popiežiaus pasirinktą istorijos pavyzdį: carinės Rusijos sprendimą išgriauti Vilniaus miesto sieną. Tačiau Aušros Vartuose gerbiama Dievo Motina apsaugojo ir sustiprino lietuvių gebėjimą „gintis be puolimo“.
