Žolinės atlaidai Pivasiūnuose Žolinės atlaidai Pivasiūnuose 

Savaitės Lietuvoje apžvalga

Marijos ėmimo į dangų iškilmės dieną, rugpjūčio 15-ąją, meldžiamasi už popiežių Pranciškų ir jo apaštališkąją kelionę į Lietuvą.

Prasidedančios naujos savaitės vidury, trečiadienį, rugpjūčio 15-ąją, švenčiame Žolinę, Švč. M. Marijos ėmimo į dangų iškilmę. Lietuvoje ši šventė iškilmingiausiai minima Panevėžio vyskupijos Krekenavos ir Kaišiadorių vyskupijos Pivašiūnų šventovėse.

Pivašiūnai yra svarbiausia Kaišiadorių vyskupijos piligrimystės vieta, kviesdamas į šiemetinius atlaidus primena parapijos klebonas mons. Vincas Baublys. Nuo senų laikų čia garsus Dievo Motinos su kūdikiu paveikslas, skleidžiantis meilę ir ramybę bei guodžiantis tikinčiųjų širdis. 1988 m. paveikslas vainikuotas popiežiaus Jono Pauliaus II palaimintomis karūnomis, jam suteiktas „Nuliūdusiųjų Paguodos“ titulas. Didžiųjų atlaidų Pivašiūnuose pradžia – Žolinės iškilmės vigilija rugpjūčio 14-osios vakarą. Atlaidai šioje šventovėje trunka iki rugpjūčio 22 d. – Švč. M. Marijos Karalienės šventės. Kiekviena atlaidų diena turės savo intenciją: bus meldžiamasi už jaunimą, mokytojus ir katechetus, ligonius, šeimas, už tėvynę Lietuvą, kunigus, vienuolius, maldos grupių narius. Pačios Marijos ėmimo į dangų iškilmės dieną, rugpjūčio 15-ąją, bus meldžiamasi už popiežių Pranciškų ir jo apaštališkąją kelionę į Lietuvą.

Nuo rugpjūčio 14-osios vakaro iki rugpjūčio 20-osios Švč. M. Marijos ėmimo į dangų atlaidai švenčiami Panevėžio vyskupijos Krekenavos šventovėje. Ir čia kiekviena atlaidų diena turi savo intenciją – už kunigus ir pašvęstuosius, ligonius, medikus, maldos grupes, parapijas, šeimas, jaunimą, mokytojus, o bendra visus atlaidus apjungianti intencija – už Šventąjį Tėvą ir artėjančią jo kelionę į Lietuvą.

Laukiu visų didžiuosiuose Žolinės atlaiduose rugpjūčio 14-20 dienomis, laišku į tikinčiuosius kreipėsi Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas. Laukdami Šv. Tėvo Pranciškaus apsilankymo Lietuvoje, esame kviečiami maldoje išgirsti apsilankymo temą „Kristus Jėzus – mūsų viltis“. Švęsdami savo valstybės atkūrimo šimtmetį, trokštame mūsų tėvynei Lietuvai ir jos žmonėms vilties. Nuo Šv. Tėvo Jono Pauliaus II apsilankymo mūsų šalyje 1993 metais labai daug kas pasikeitė: tapome laisvesni, europietiškesni, šiuolaikiškesni. Tačiau tarp visų šių teigiamybių pasimato ir baimės, nusivylimo, nevilties šešėliai. Kad galėtume įsivaizduoti ir kurti savo ateitį, reikalingas tikros Vilties pagrindas. Popiežius Pranciškus savo apsilankymu nori mums priminti, kad pats tikriausias gyvenimo ir vilties pagrindas yra žmogumi tapęs Dievo Sūnus Jėzus Kristus. O kaip tampama žmogumi? Gimstant. Štai kodėl net gi visa ko Kūrėjas Dievas, panorėjęs tapti vienu iš mūsų, turi Motiną, Švenčiausiąją Mergelę Mariją. Krekenavos Mažojoje bazilikoje ypatingu pamaldumu kas mėnesį, o ypač Didžiuosiuose Žolinės atlaiduose, pagerbiame mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Motiną Mariją. Jeigu Kristus Jėzus yra mūsų viltis, tai Motina Marija yra mūsų Vilties Motina. Norėdami pažinti ir priimti tikrąją Viltį, turime pažinti ir priimti tą Viltį dovanojančią Mamą“, rašo Panevėžio vyskupas.

Interneto portalas delfi.lt pasirengimų popiežiaus kelionei į Lietuvą kontekste paskelbė pokalbį su Šventojo Sosto diplomatinėje tarnyboje dirbančiu lietuvių kunigu Rolandu Makricku, kuri, beje, yra dalyvavęs pasirengimo darbuose prieš 25 metų Lietuvoje pasitinkant šv. Joną Paulių II. Neseniai, kaip nunciatūros Vašingtone darbuotojas, jis yra taip pat dalyvavęs pasirengimuose popiežiaus Pranciškaus vizitui Jungtinėse Valstijose.  Minėdamas įvairias popiežiaus kelionių detales monsinjoras Makrickas sako, kad popiežius Pranciškus mėgsta spontanišką bendravimą. Kaip vienas tokių spontaniškų momentų pokalbyje paminėtas popiežiaus susitikimas prie nunciatūros Vašingtone, į kurį buvo pakviesta ir grupė lietuvių jaunimo - šeštadieninės mokyklos mokinių, kurie galėjo su popiežiumi pasisveikinti ir nusifotografuoti. Pokalbyje užsiminta ir apie Kryžių kalną, pastebint kad popiežius vizitas toje vietoje nenumatytas. Monsinjoras Makrickas atsako: „Pagrindinė programa jau yra sudaryta ir ji, ko gero, nesikeis, bet manyčiau, kad popiežius gali išvysti Kryžių kalną ir iš aukštai, nes keliaus į Latviją“.

Interneto portalas bernardinai.lt pamini Lietuvos žydų bendruomenės išsakytą norą, kad lankydamasis Lietuvoje popiežius aplankytų Panerius. Lietuvos žydų bendruomenė vertina popiežiaus Pranciškaus artėjantį vizitą kaip istorinės reikšmės įvykį valstybingumo šimtmetį mininčiai mūsų Tėvynei, sako Lietuvos žydų bendruomenė, primindama, kad Šventajam Tėvui lankantis Lietuvoje, rugsėjo 23 d. sukaks 75 metai nuo Vilniaus geto galutinio sunaikinimo. „Lietuvos žydų bendruomenė kreipiasi į Lietuvos visuomenę ir Pasaulio žydų bei katalikų bendruomenių ir organizacijų lyderius prašydama kartu pakviesti popiežių 2018 m. rugsėjo 23 d. Panerių masinių žydų žudynių vietoje pasimelsti už Holokausto metu prarastas gyvybes ir už lietuvius Pasaulio Tautų Teisuolius, atminti nekaltai žuvusius ir pasmerkti žudžiusius“. Ta pačia proga minėtas ir Italijos žydų bendruomenių asociacijos pirmininkės Noemi Di Segni keipimasis į popiežių Pranciškų ir prašymas pagerbti Holokausto aukų atminimą vizito Lietuvoje metu, rugsėjo 23-ąją.

Portalas bernardinai.lt, tęsdamas tekstus, padedančius ruoštis popiežiaus vizitui, paskelbtą ilgoką Rositos Garškaitės apžvalgą „Kodėl popiežius Pranciškus Europą vadiną pavargusia močiute?“. Be kita ko apžvalgoje cituojama popiežiaus kalba, kurią jis pasakė 2016 m. priimdamas jam suteiktą Karolio Didžiojo premiją. „Svajoju apie jauną Europą, sugebančią dar būti motina; motina, kuri turi savyje gyvybę, gerbia gyvybę ir teikia gyvenimo viltį. Svajoju apie Europą, kuri rūpinasi vaiku, kuri padeda kaip broliui prieglobsčio ieškančiam visko netekusiam atvykėliui […].Svajoju apie Europą kuri gina visų teises, neužmiršdama ir visiems skirtų pareigų. Svajoju apie Europą, apie kurią nebūtų galima sakyti, kad rūpinimasis žmogaus teisėmis buvo paskutinė jos utopija“.

2018 rugpjūčio 12, 10:00