Romų atlaidai Mariazell Marijos šventovėje Austrijoje
Mariazell Marijos šventovė Austrijoje rugpjūčio 12 dieną priims kelis tūkstančių romų maldininkų: sekmadienį garsiojoje šventovėje įvyks Austrijos, Vokietijos ir Vengrijos romų metinė piligrimystė, iš eilės 23-oji. Romų atlaidų Mišioms šventovės bazilikoje ir maldai į Mariazell Mariją po Mišių vadovaus Vienos vyskupas augziliaras Franz Scharl.
Romai katalikai pradėjo piligrimystes į Mariazell prieš kelis šimtmečius, tačiau jos nutrūko, buvo uždraustos nacių valdymo metais. Romai piligrimystes į Mariazell Marijos šventovę atgaivino tik 1996 metais.
Vyskupas Franz Scharl yra Austrijos vyskupų konferencijos romų pastoracijos vadovas. Neseniai duotame interviu Austrijos spaudai romų katalikų vyskupas išsakė viltį, kad romų atstūmimas dabartinių laikų Austrijos Bažnyčioje ir visuomenėje bus įveiktas. Turime nuoširdžiai liudyti savo sielvartą dėl romų padėties ir parodyti jiems, kad priklauso Bažnyčiai ir Dievui.
Romų aukos nacių lageriuose
Vysk. Scharl rugpjūčio 2 dieną vadovavo iškilmingam minėjimui Vienoje „Dikh he na bister!“ (romų kalba: „Žiūrėk ir neužmiršk“), skirtam romų žudynių Aušvico lageryje 74 metinėms. Aušvico lageryje Lenkijoje 1944 metais rugpjūčio 2-3 naktį vadinamoje „Čigonų stovykloje“ buvo nužudyta 2897 romai. Nacių lageriuose iš viso buvo nužudyta maždaug 500 000 romų.
Benediktas XVI Mariazell Marijos šventovėje
Prieš vienuolika metų Mariazell Marijos šventovėje lankėsi popiežius Benediktas XVI, kuris Mariazell Marijai, atlaidų šventovės įkūrimo 850 jubiliejaus proga padovanojo „Aukso rožę“. Popiežius emeritas tą kartą pasidžiaugė, jog šventovėje jaučiasi tarsi namuose, nes jo gimtinė - Vokietijos ir Austrijos pasienio vietovė už poros šimtų kilometrų - „priklauso jam gerai pažįstamai kultūrinei erdvei, kuri yra persmelkta Kristaus žinios ir tos žinios vardu veikusios Bažnyčios“.
Popiežius Benediktas XVI Mariazell šventovėje 2007 metų rugsėjo 7 dieną atsiklaupęs priešais stebuklingąją Švč. Mergelės Marijos su kūdikėliu statulą, sukalbėjo Dievo Motinai dedikuotą savo sukurtą maldą – tą pačią, kuria užbaigė savo encikliką apie krikščioniškąją meilę „Deus Caritas est“.
„Šventoji Marija, Dievo Motina, Tu dovanojai pasauliui tikrąją šviesą, Jėzų, savo Sūnų – Dievo Sūnų. Tu visą save atidavei šaukiančiam Dievui, tapdama versme gerumo, kuris iš jo teka. Parodyk mums Jėzų. Vesk mus pas jį. Išmokyk jį pažinti ir mylėti, kad patys įstengtume tikrai mylėti ir ištroškusiame pasaulyje taptume gyvojo vandens šaltiniais“.
Anot popiežiaus, Mariazell Marijos šventovė visų pirma primena motiniškumą, kuris metaforiškai gali būti priskirtas ir Austrijai, padariusiai tokią įtaką vengrų ir slavų tautoms. Marijos asmuo taip pat primena pamatinę žmogaus savybę: sugebėjimą atsiverti Dievo Žodžiui ir jo tiesai.
Kiek daug žmonių amžių bėgyje Mariazell šventovėje sudėjo savo maldas ir prašė Marijos užtarimo! Žvelgiame į Mariją, nes ji mums rodo, kokia yra viltis, į kurią esame pašaukti. Marija įkūnija tai, kas žmogus ištiktųjų yra!
Sutrupėjo didžiulis akmuo
Mariazell Marijos šventovė yra Štirijos kalnuose, maždaug 870 metrų aukštyje, netoli Žemutinės Austrijos krašto ir už 160 kilometrų į pietus nuo Vienos. Šventovės istorijos pradžia yra siejama su stebuklingu nutikimu, įvykusiu 1157 metais. Vienas Šv. Lamberto benediktinų abatijos vienuolis, gavęs pavedimą aplankyti atokiau gyvenančiuosius, iškeliavo pasiėmęs iš liepos medžio nudrožtą nedidelę Mergelės Marijos su kūdikėliu Jėzumi statulą. Vienuolis kalnuose priėjo neįveikiamą kliūtį - jam kelią užstojo didžiulis akmuo, kuris tuoj pat sutrupėjo. Įvykį palaikęs Apvaizdos ženklu, vienuolis iš skaldos pastatė koplytėlę, į kurią įkėlė statulą. Tokia, pasak tradicijos, buvusi Mariazell šventovės pradžia. Nuo tada prasidėjo per amžius nenutrūkstančios piligrimų iš arti ir toli kelionės į Mariazell. (SAK / VAtican News)
