Beta versija

Cerca

Vatican News
Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus Popiežius Pranciškus ir patriarchas Baltramiejus  (AFP or licensors)

Kūrinijos diena. Konstantinopolio patriarcho žinia

„Bažnyčia yra bendrystė, pergalė prieš nuodėmę ir mirtį, prieš susireikšminimą ir individualizmą, iš kurių ir kyla aplinkos naikinimas“. Tad dabartinės ekologinės krizės nesukūrė krikščionybės ekologinio sąmoningumo kaip priešpriešinės reakcijos, tačiau sukūrė sąlygas jam išnirti, rašo Konstantinopolio ortodoksų patriarchas Baltramiejus savo žinioje rugsėjo 1-ąją minimai Maldos dienai už kūrinijos išsaugojimą.

Šią dieną Konstantinopolio patriarchatas mini jau 29-ąjį kartą. Palaipsniui maldos už kūriniją dieną pradėjo minėti ir pavienės katalikų vyskupų konferencijos. Tačiau nuo 2015 rugsėjo popiežiaus Pranciškaus iniciatyva visoje katalikų Bažnyčioje minima „Pasaulinė maldos už rūpinimąsi kūrinija diena“. Ją pristatydamas bendrojoje audiencijoje (2015 rugpjūčio 26 d.) Pranciškus pasakė, jog „bendrystėje su mūsų broliais ortodoksais ir visais geros valios žmonėmis norime pasiūlyti mūsų indėlį įveikiant ekologinę krizę, kurią žmonija išgyvena“.

Patriarchas Baltramiejus savo žinioje rašo apie krikščioniškos antropologijos ir kosmologijos pastangas iškelti tiesą, jog joks idealas žmonijos kelyje neturi tikros vertės, jei neapima vilties apie pasaulį kaip „žmogaus namus“, ypač mūsų epochoje, kai grėsmės natūraliai aplinkai tik auga ir gilina pasaulinę ekologinę krizę. Pastaroji yra pasekmė tokio ekonominio, technologinio ir socialinio vystymosi pasirinkimo, kuris negerbia nei žmogaus asmens vertės, nei gamtos sakralumo. Neįmanoma iš tiesų rūpintis žmogaus asmeniu tuo pat metu griaunant natūralią aplinką, gyvybės pamatą, tokiu būdu užminuojant ir visos žmonijos ateitį.

Ekologinė krizė, anot ortodoksų patriarcho, kuris jau daugybe metų kovoja aplinkos apsaugos fronte, susijusi su žmogaus arogancija gamtos atžvilgiu, su išskirtinai valdingu nusistatymu aplinkos atžvilgiu ir su gyvenimo modeliu „man reikia visko“. Kaip absurdiška manyti, jog praeityje viskas buvo geriau, taip pat absurdiška užmerkti akis prieš tai, kas dedasi šiandien. Ateitis nepriklauso tokiam žmogui, kuris nenuilstamai ieško dirbtinių malonumų ir naujų pasitenkinimų, kuris gyvena dėl savojo „aš“ ir nekreipia dėmesio į artimą, papiktinančiai švaistosi, gyvena neteisingumu ir silpnųjų išnaudojimu. Ateitis priklauso teisingumui ir meilei, solidariai ir kūriniją gerbiančiai civilizacijai. (RK / Vatican News)

2018 rugpjūčio 31, 17:23