Krekenavoje baigėsi Žolinės atlaidai

kun. Algirdas Dauknys - Krekenava

Rugpjūčio 15 d. Žolinės atlaidams vadovavo ir tai progai skirtą pamokslą pasakė Vilniaus metropolitas arkivysk. Gintaras Grušas. Drauge koncelebravo Panevėžio vysk. Linas Vodopjanovas, vyskupai Eugenijus Bartulis, Kęstutis Kevalas, Rimantas Norvila.

Arkivysk. Gintaras Grušas, be kita ko, sakė: “Marija nuo seno lydi ir globoja mūsų tėvynę, o šiuo metu ji užtaria mus, besiruošiančius priimti į savo namus ypatingą svečią – popiežių Pranciškų. Lietuvos Marijos šventovėse (Krekenavoje, Pivašiūnuose, Trakuose ir Šiluvoje) susirinkę tikintieji perduos vieni kitiems maldos estafetę už Popiežių ir mūsų Tėvynę. Šiandienos Evangelijoje Marija savo pavyzdžiu moko mus tinkamai pasirengti, kad atpažintume mums skirtą malonės metą. Šiomis dienomis esame kviečiami melstis, prisiminti, kokių didžių dalykų Dievas yra mums padaręs. Taip pat turime skelbti Gerąją Naujieną. Privalome visi sugebėti pirmiausia patys pažinti savo tikėjimą, o tada dalintis juo su kitais – su savo šeima, kaimynais ir bendradarbiais, draugais ir pažįstamais“.

„Neseniai išleistame savo Apaštališkajame paraginime Šventasis Tėvas Pranciškus rašo, kad Kristus kvietė savo mokinius atkreipti dėmesį į detales. Tai kelias į šventumą – mokėti pastebėti kad ir mažą trūkumą ir jį užpildyti konkrečiu meilės gestu. Per šias beveik keturiasdešimt dienų, kurios liko iki popiežiaus Pranciškaus nusileidimo Vilniaus oro uoste, ruoškimės kaip prieš Velykas, atsidėdami maldai ir geriems darbams. Padėkime ir kitiems sudalyvauti šiame istoriniame ir malonių dovanojančiame įvykyje. Po jo galėsime ir mes su Marija liudyti, kokių didžių dalykų mums padarė Viešpats“, - sakė arkivysk. Gintaras Grušas.

Rugpjūčio 16 d., kunigų ir pašvęstojo gyvenimo dieną, šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą kviesdamas „Kelionei“, pasakė Vilniaus augziliaras vysk. Darius Trijonis. Drauge koncelebravo Kauno metropolitas arkivysk. Lionginas Virbalas, vyskupai: Linas Vodopjanovas, Jonas Kauneckas ir virš 20 kunigų iš Panevėžio ir kitų vyskupijų.

„Marija skuba pas savo giminaitę Elžbietą,“ - sakė pamokslininkas. „Ji nori ir mus pakviesti kelionei. Jau 25 metai, kaip Lietuvoje (pirmą kartą istorijoje) lankėsi popiežius Jonas Paulius II, (kuris buvo ypatingas Marijos mylėtojas). Prisiminkime tris dalykus, ką šv. popiežius Jonas Paulius II mums tuomet sakė. Pirma: „Kaip Gerasis Ganytojas priimkite ir eikite pasitikti kiekvieno žmogaus. Visi, ypač jaunimas, ieško „dvasios tėvų“, gerų vadovų ir Evangelijos dvasia gyvenančių mokytojų.“ Šie žodžiai neprarado aktualumo ir šiandien. Antra: „Norėčiau pabrėžti ugdymo ir vadinamųjų bendražmogiškų dorybių svarbą. Kunigas visų pirma pats turi puoselėti jas savo gyvenime, kad paskui galėtų skiepyti jam patikėtiems žmonėms.“ Atrodo, galėtume kalbėti aukštomis frazėmis, išmoktomis teologinėmis mintimis, o reikia tiek nedaug-to paprasto bendražmogiško jautrumo tiems, kurie kreipiasi į mus. Negaliu negirdėti trečiojo Jono Pauliaus II raginimo: „Brangūs kunigai. Šis istorinis laikotarpis reikalauja daugiau dėmesio skirti jūsų tautos socialiniams reikalams.“ Šiandien, kai visi diskutuojame apie bauginančią Lietuvos ateities socialinę situaciją, vis augančią emigracijos bangą, vis labiau augantį verslo monopolį, mokesčių ir teisines dilemas, vėl stebina Jono Pauliaus II kaip pranašo žvilgsnis, kuris ir šiandien lieka aktualus... Svarbu neužsidaryti vien tik mažuose projektuose, bet išmokti žvelgti plačiau. Nenustoti būti drąsiu balsu, kuris pasisako už pačių pažeidžiamiausių visuomenės narių teises. Jautrinti politikus, visuomenės veikėjus kurti teisingesnę ir labiau sutelktą visuomenę.“

Pamokslininkas priminė popiežiaus Pranciškaus žodžius, jog „turime vykdyti „įsiklausančios ausies sielovadą“, kuri pasireiškia Šv. Dvasios vedamu įsiklausančiu jautrumu į parapijų bendruomenes... O ką šį kartą ištars popiežius Pranciškus Lietuvos Bažnyčiai? Kol kas lieka intriga. Belieka pakviesti kelionei. Nelikime savo namuose abejingi, bet atvykime į Vilnių bei Kauną ir išgirskime tą žodį skirtą Lietuvos tikintiesiems“, - kvietė vysk Darius Trijonis.

Šeimos ir parapijinių bendruomenių dieną, sekmadienį šv. Mišioms vadovavo ir pamokslą apie “priėmimo kultūrą” pasakė Apaštališkasis Nuncijus Baltijos kraštuose Pedro Lopez Quintana.

„Po dvidešimt penkerių metų (po šventojo popiežiaus Jono Pauliaus II vizito) valstybė ir visuomenė yra daug stabilesni, rado savo vietą Europoje ir pasaulyje, tačiau didieji idealai kažkokiu būdu apsnūdo. Per šiuos dvidešimt penkerius metus buvome materializmo, hedonizmo, panseksualizmo, kūno kulto, individualizmo, egoizmo ir netgi nedrąsaus grįžimo į pagonybę plėtimosi liudytojais. Kai tik visuomenė pasiekė gerą materialaus saugumo lygį, šiandien ji praranda dvasinį saugumą. Štai kodėl mums reikia stipraus balso, kad mums primintų kur yra tikroji laimė ir tikra laisvė. Savo vizito metu Popiežius mums primins, kad mūsų rūpesčių centru turime padaryti visus „pačius mažiausius“ mūsų brolius ir seseris – vargšus ir atstumtuosius, apleistuosius, senus, negimusius, nepagydomomis ligomis sergančiuosius ir tuos, kurie kenčia karą ir persekiojimus; nes tai yra vienintelis tikras būdas mylėti Kristų: „tai ką padarei jiems, padarei man“. Atvyksta pamokyti jūsų, kad gyvenimas nėra vien tik etika, bet susitikimas su Jėzumi Kristumi“.

„Todėl mes tam privalome ruoštis, privalome pasiruošti priimti popiežių džiaugsmingai ir šventiškai. Turime ruoštis aktyviai bendradarbiaudami įvairiuose pasiruošimo renginiuose. Tačiau, daug svarbesnis yra mūsų dvasinis pasiruošimas. Stenkimės apie save sukurti meilės ir priėmimo kultūrą. (Yra ir kitų būdų pasiekti vienybę su Jėzumi, kaip švento Rožančiaus malda šeimoje, sukalbant maldelę prieš išeinant iš namų, visų kartu dalyvavimas sekmadienio Mišiose, ir dalyvavimas visuose įmanomuose parapijos, mokyklos ar bendruomenės renginiuose rengiamuose popiežiaus atvykimo proga.) Todėl aš jums ir sakau: atvykite susitikti su Šventuoju Tėvu, neklausykite nualintų ir pesimistinių balsų, kurie jus ragina pasilikti namuose“.

„Padarykite taip, kad jūsų asmeninis susitikimas su Šventuoju Tėvu tikrai būtų džiaugsmo šventė, kur galėtumėte išreikšti ir pasidalinti mūsų tikėjimu su visais kitais, tikėjimu, kuris mus vienija ir suburia vadovaujant Vyriausiam Bažnyčios Ganytojui, Kristaus Vikarui, Šventojo Petro įpėdiniui, popiežiui Pranciškui. (Ir taip su džiaugsmu visiems liudijant mūsų tikėjimą Jėzumi, kuris yra vienintelis Išgelbėtojas, vienintelis teikiantis malonę, duodantis taiką, broliškumą, ir kuris teikia išganymą. Tegul Jėzaus Dvasios jėga būna jums, brangūs broliai ir seserys taikos, džiaugsmo ir vilties šaltiniu“.

Atlaiduose buvo numatyta turtinga kultūrinė programa. Mišiose giedojo 12 chorų, t.y. apie 300 choristų. Taip pat Krekenavos atlaidų metu vyko kasmetinė “Žolynėlio” stovykla, - Vatikano radijui sakė stovyklos vadovė Svajonė. Šiemet joje dalyvavo 18 savanorių iš Krekenavos parapijos. Jie atlieka įvairias tarnystes: reguliuoja eismą, plauna baziliką ir parapijos namus, renka šiukšles, patarnauja Mišiose; budi piligrimų pastogėje, padeda šeimininkėms, tvarko tualetus. Ir smagiai leidžia laisvą laiką. Stovyklos pabaigoje “Žolynėlio” stovyklautojų laukė išvyka, sakė Svajonė.