Dt. kun. Pranciškaus Budrio postulatoriaus viešnagė Lietuvoje
Inesė Ratnikaitė, Šiaulių vyskupija
Kun. Pranciškaus Budrio postulatorius į Šiaulius atvyko liepos 26 d. vakarą. Penktadienį Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis su svečiu vyko į Meškuičius, kur susitiko su Meškuičių klebonu kun. Vytautu Ripinskiu, aktyviai besidominčiu kun. Pranciškaus beatifikacijos byla ir likusiais atminties pėdsakais gimtinėje. Bažnyčioje jau laukė susirinkę parapijiečiai. Sveikinimo žodį tarė Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė. Svečias trumpai papasakojo apie savo veiklą, pristatė Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos darbą.
Dėkodamas svečiui už vizitą, Meškuičių klebonas kun. Vytautas Ripinskis paatviravo, kad, pradėjęs domėtis kun. P. Budrio biografija, suprato einąs jo pėdomis: Rusijoje teko tarnauti tose pačiose vietose, kur kunigavo kun. Pranciškus, Lietuvoje buvo paskirtas į parapijas, susijusias su Dievo tarno gimimu ir vaikyste. Meškuičių klebonas, bei kiti kun. Pranciškaus Budrio byla besidomintys asmenys Šiaulių vyskupijoje, jau neoficialiame pokalbyje, perdavė daug vertingos medžiagos, kurią pavyko surinkti, aprodė svarbiausias su Dievo tarno gimimu, krikštu, vaikyste susijusias vietas. Anot postulatoriaus iš Sankt-Peterburgo, jie žinių apie vaikystę, jaunystę visiškai neturėjo. Svečio atsivežtoje 2018 m. išleistoje knygoje „Со Христом до конца. Мученичество Слуг Божьих в Советском Союзе“ [„Su Kristumi iki galo. Dievo tarnų kankinystė Tarybų sąjungoje“], rašoma: „Apie Pranciškaus vaikystės ir jaunystės metus jokių duomenų neišliko. Nėra dokumentų apie jo mokymąsi iki įstojo į seminariją“.
Liepos 27 d. 15 val. svečias iš Sankt-Peterburgo susitiko su žmonėmis, besirūpinančiais beatifikacijos bylomis Šiaulių vyskupijoje, pasidalino darbo patirtimi.
Liepos 28 d. dalyvavo Kryžių kalno atlaidų vigilijoje. Kryžių kalne kun. Kristoforas Požarskis pasirodė su kryžiumi, kurį pats pasidarė ir atsivežė iš Rusijos. Įsimaišęs tarp maldininkų, nešė kryžių ant peties visą Kryžiaus kelią, nepadėdamas net kai buvo skaitomi stočių apmąstymai. Po pamaldų svečias įkasė atsivežtą kryžių Kryžių kalno šlaite, kad, kaip kyla kalnas, kiltų ir keltųsi šalis, iš kurios atvyko. Įkastą kryžių pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.
Liepos 29 d. kun. Pranciškaus Budrio bylos postulatorius, kun. Kristoforas Požarskis, koncelebravo Kryžių kalno atlaidų šv. Mišias. Po šv. Mišių pristatė atlaidų dalyviams kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylą. Iki man atvykstant čia, į Šiaulius, sakė postulatorius, kėlėm klausimą, kokia yra Dievo tarno Pranciškaus tautybė: lietuvis, lenkas ar gudas? Jo Ekscelencijos Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio dėka šis klausimas atpuolė. Jis – lietuvis, gimęs netoli Kryžių kalno. Turiu viltį, kad po kelių ar keliolikos metų Šiaulių vyskupija sulauks naujo šventojo. Kun. Budrio gyvenimas pilnas kankinystės. Gimė Rupeikių kaime, turėdamas 25 m. įstojo į Magiliovo kunigų seminariją. Po 4 metų įšventintas kunigu. Vyskupas iškart išsiuntė į sudėtingiausią – Sibiro – parapiją. Kaip rašė laiškuose, iškentė daug bėdų, tačiau Viešpats Dievas jam padėjo. Prasidėjus Tarybų sąjungos santvarkai, aptarnavo apie 10 parapijų, tarp kurių atstumas – iki 5000 tūkstančių kilometrų. Keliaudavo iš parapijos į parapiją, buvo atidus dvasininkas įvairių tautybių žmonėms. Buvo apkaltintas šnipinėjimu. Kiekvienoje parapijoje organizuodavo gyvojo rožinio draugijas, maldos grupes. Tai buvo pretekstas jį apkaltinti. Kartu su kun. Pranciškumi suimta 180 parapijiečių iš įvairių parapijų. NKVD siekė, kad jis prisipažintų, jog yra šnipas, tačiau kunigas atsilaikydavo, grįždavo į celę ir dėkodavo Dievui. Savo 30 m. kankinystę ir mirtimi jis patvirtino, kad yra vertas altoriaus garbės. Labai gerai, kad Šiaulių vyskupas mane pasikvietė, kaip bylos postulatorių. Išsiaiškinome daug klausimų, tikimės, kad greitai susitiksime Rusijoje naujųjų Tarybų sąjungos kankinių beatifikacijoje.
Liepos 30 d. rytą kun. Kristoforas Požarskis šiltai atsisveikino su Šiaulių vyskupu ir išvyko į Sankt-Peterburgą. (Vatican News)
