Žemaičių Kalvarijos šventovė Žemaičių Kalvarijos šventovė 

Vasara neretai vadinama atlaidų metu

Ir ne veltui, maldininkams kartais net sunku visur suspėti.

Štai ką tik baigėsi Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Laikraštis „Plungė“ rašė, kad Žemaičių Kalvarijos miestelis kartą per metus tampa tikru maldininkų centru – čia atvyksta tikinčiųjų iš visos Lietuvos, neretai ir iš svečių šalių. Tas traukos objektas – tai Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai. Jie prasidėjo liepos 1 dieną ir tęsėsi iki ketvirtadienio – liepos 12-osios. Atlaidai – tradiciniai, netgi istoriniai, nes jų pradžia mena net XVII amžių. Istorijos faktai liudija, kad visuotiniai atlaidai Žemaičių Kalvarijoje pradėti švęsti nuo XVII amžiaus pirmosios pusės, pastačius pirmąsias Kryžiaus kelio koplyčias. Iš Romos pargabenus ir Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje išstačius stebuklingąjį Švč. Mergelės Marijos su Kūdikiu paveikslą imti rengti ir tokio pat titulo kaip bažnyčia visuotiniai atlaidai.

Apie atlaidus rašoma ir Žemės ūkio rūmų svetainėje. Čia rasime informaciją apie Žemaičių Kalvarijoje minėtą žemdirbių dieną. Pasak straipsnio rengėjų, tai žemdirbiams – ypatinga pagarba. Ta proga Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčioje Šv. Mišias aukojo žemaičių svečias Panevėžio vyskupas emeritas Jonas Kauneckas, o jam talkininkavo šeimininkas – Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas. Žemaičių Kalvarijos atlaiduose dalyvavo valdžios atstovai, įvairių žemės ūkio ir žemdirbių savivaldos organizacijų nariai.

Liepos mėnesį Vilkaviškio vyskupija tradiciškai švenčia palaimintojo Jurgio Matulaičio MIC atlaidus. Praėjusį sekmadienį, liepos 8 d., Marijampolės Šv. ark. Mykolo bazilikoje 12.00 val. šv. Mišiomis prasidėjo iškilmingas pal. Jurgio Matulaičio minėjimas ir atlaidai, kurie tęsis iki liepos 15 d.  Kiekvieną dieną buvo meldžiamasi skirtingomis intencijomis: už šeimas, tikybos mokytojus, katechetus, visus švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus, Caritas, Maltos ordino, Kolpingo draugijos narius ir visus socialinius darbuotojus bei savanorius, Krašto apsaugos, teisėsaugos, Priešgaisrinės gelbėjimo ir visų bendro gėrio tarnybų darbuotojus.

„Sūduvos gidas“ pasidalino keliomis mintimis iš Vilniaus Šv. Juozapo (Pilaitės) parapijos klebono kun. Ričardo Doveikos homilijo,s sakytos tą dieną, kai melstasi už tikybos mokytojus, katechetus ir visus švietimo bei žiniasklaidos darbuotojus. „Ar apsimoka sekti Jėzų“? homilijoje kunigas perfrazavo apaštalo Petro klausimą. Ir atsako - mus visus veikia egzistencinis noras būti mylimiems ir su tuo, kuris myli. Kad būtume kartu – pašaliname iš kelio visas kliūtis. Pagrindinė meilės pareiga – būti su Dievu. Būti su Dievu tai juo tikėti ir gyventi sakramentinį gyvenimą. Iš to kyla ištikimybė, ramybė ir visos dorybės. Kodėl aš, kunigas, tikiu Dievu? Patinka jums tai ar ne, nes pirmiausia patikėjau žmogumi. Dievas apsivilko žmogumi. Kas už tai, kad atiduosiu save kitiems? Kristaus mokinys ir atpažįstamas pagal tai, ką ir kaip jis sako ir daro. Palaimintasis sako: „Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios.“ Kas bus už tai? Pats Dievas.

„Atlaidai Kriaunose: nuo įtaigaus pamokslo iki neeilinių staigmenų – rašo „Gimtasis Rokiškis“. Praėjusį sekmadienį Kriaunų bažnyčioje vyko Dievo Apvaizdos atlaidai, minėtas bažnyčios 200 metų jubiliejus. Tokia ypatinga proga iškilmingai pagerbti ir žmonės, savo jėgas, laiką, nuosavybę ar sugebėjimus skiriantys bažnyčiai bei parapijai.

Roduose liepos 15 d. sekmadienį švenčiami Švč. M. Marijos, Karmelio kalno karalienės, arba kitaip Škaplierinės, atlaidai, skelbiama Krekenavos bazilikos svetainėje.  Artėja Šv. Onos atlaidai, į kuriuos liepos 22 d. kviečia  Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, o liepos 23 d. - Karmėlavos parapija, vėliau -  Kryžių Kalno atlaidai, minimi liepos mėn. pabaigoje. Minėsime ir kitus šventuosius, tad progų maldai ir piligrimystėms tikrai nepritruks. (Apžvelgė DŽ/ Vatican News)

2018 liepos 14, 11:53