Savaitės apžvalga (liepos 7)

„Pamenu, kaip šventasis popiežius Jonas Paulius II išlipęs iš lėktuvo Vilniuje pabučiavo Lietuvos žemę, - kalbėjo arkivyskupas. Jaudinantis momentas – šventojo Petro įpėdinis bučiuoja žemę, kurią Dievas patikėjo mums dirbti ir saugoti. [...] Šiandien, švęsdami Valstybės dieną, iš naujo paveskime savo pačių gyvenimą ir Tėvynę Lietuvą Dievo Apvaizdai. Ruoškime savo širdį išgirsti žodžius, kuriuos popiežius Pranciškus, Kristaus pasiuntinys, atvyksta mums pasakyti. Ir melskime Trakų Dievo Motiną, Lietuvos Globėją, kad niekada nepristigtume pasitikėjimo Jos Sūnumi ir vilties dėl savo pačių ir dėl Tėvynės ateities.“

* * *

Praėjusį sekmadienį prasidėję Didieji Žemaičių Kalvarijos atlaidai šiemet ypatingi: minimas Valstybės atkūrimo šimtmetis, Lietuvos Globėjos Trakų Dievo Motinos paveikslo karūnavimo jubiliejus, taip pat sukanka trisdešimt metų, kai Žemaičių Kalvarijos šventovei suteiktas bazilikos titulas. Atlaidų proga į Žemaičių Kalvarijos baziliką atnešta ir pal. Teofiliaus Matulionio relikvija didžiajame relikvijoriuje.

Pirmadienį švenčiant Švč. M. Marijos Šeimų Karalienės dieną paskelbta žinia apie pagausėjusį ganytojų būrį: vyskupu nominuotas ir Kauno arkivyskupijos augziliaru paskirtas mons. dr. Algirdas Jurevičius, pastaruoju metu ėjęs Kaišiadorių vyskupijos generalvikaro pareigas, taip pat pal. Teofiliaus Matulionio kanonizacijos bylos postulatorius.

Viešumoje gyvai aptarinėjamas LR Seime pateiktas siūlymas suteikti valstybės pripažinimą Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“. Ketvirtajame „Naujojo židinio-Aidų“ numerio komentare suabejojama: „Kiek seni ir tradiciniai yra „senovės baltai“. Tomo Daugirdo autorystės straipsnyje analizuojamas Romuvos judėjimas, grindžiamas romantiniais įsivaizdavimais apie buvusią lietuviškąją pagonybę, aptariamos jo sąsajos su Vakarų pasaulyje plitusiomis New Age judėjimo apraiškomis ir savaip adaptuotomis induizmo praktikomis. Komentare taikingu tonu pažymimas šios ideologijos savotiškas patrauklumas ir panašumas į kitus šiuolaikinius gamtos bei Žemės saugojimo judėjimus. Tačiau straipsnio išvada aiškiai nubraukia lietuviškųjų neopagonių pretenzijas: nėra jokio pagrindo išimtinai sieti Romuvos judėjimą su lietuviškuoju tautiškumu, autentiška senąja tradicija ir tikėjimu.

Parlamentaras Žygimantas Pavilionis šia tema paskelbė publikacijų, kuriose atskleidžia „Romuvos“ politinio veikimo sąsajas su Ramūnu Karbauskiu ir Naisiuose jo įkurdintais naujojo kulto objektais bei projektais. Autorius pabrėžia naujųjų pagonių priešiškumą krikščionybei ir bandymus monopolizuoti lietuviškąjį patriotizmą.

„Artumoje“ prof. Vytautas Ališauskas siūlymą suteikti valstybės pripažintos religijos statusą senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ komentuoja sueiliuota antrašte: „Ne senovės, ne baltų, vargu ar religinė, gal ir bendrija“. Paminėjęs „Naisių poną“ ir „naisiškių“ Seimą, straipsnio autorius akademiškai palieka skaitytojui laisvę rinktis tikėjimą, tik primena: „Nėra čia nei lietuvybės, nei kažko labai specifinio. Tai tik šiuolaikinio žmogaus kūrinys, pritaikytas žmonėms, norintiems artimesnio ryšio su gamta“.

Kun. Vytenio Vaškelio savaitinės skilties temą padiktavo Pasaulio futbolo čempionato rungtynės ir neseniai Vatikane paskelbtas dokumentas sporto tema. Straipsnyje „Sportas – gyvenimo dalis“ kunigas primena Bažnyčios remiamas pastangas įtraukti į sportinę veiklą ypač pažeidžiamus žmones: benamius, pabėgėlius, neįgaliuosius. Jis atkreipia skaitytojų žvilgsnį į neįgaliųjų išgyvenamas kasdienes rungtynes su savimi, reikalaujančias didžiulių valios pastangų, vertas „daugiau nei visi aukso medaliai“.

Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos pateiktam ateinančiais metais numatomam Jėzuitų misijos Lietuvoje planui. Kitąmet sukanka 450 metų nuo tada, kai Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pasikvietė jėzuitus į Lietuvą.

Laikraštyje „XXI amžius“ Romas Bacevičius pasakoja apie didžiulę šventę Marijampolės rajone esančioje Patìlčių gyvenvietėje: birželio pabaigoje čia pašventinta nauja mūrinė Šv. Petro Išvadavimo bažnyčia. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila priminė istoriją: jau prieš 100 metų šio krašto žmonės norėjo turėti savo parapiją ir pasistatyti bažnyčią. Pasak jo, švęsdami Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį iš naujo atrandame tų laikų žmonių gyvybingumą, žavimės jų sutelktomis pastangomis, viltingu požiūriu į ateitį.

Istorikė Janina Bucevičė pasakoja, kad Telšių rajone esantis Gadūnavo miestelis gali didžiuotis garbinga praeitimi: jo vardas Kuršo aktuose paminėtas prieš 765 metus. Garbingą miestelio gimtadienį Gadūnavo parapijos žmonės įamžino miestelio aikštėje pakabindami varpą ir iškilmingai švęsdami Švč. Jėzaus Širdies atlaidus.

Kitame iliustruotame reportaže laikraštyje „XXI amžius“ pristatytas paėjusį sekmadienį Švenčionių Visų Šventųjų parapijoje minėtas dabartinės bažnyčios pastatymo 120 metų jubiliejus. Pašventintas kryžius atminti devyniolikai parapijoje tarnavusių klebonų.

Laikraštyje „XXI amžius“ kelios publikacijos skirtos Lietuvoje viešėjusiai JAV lietuvių kultūrininkei Marijai Bareikaitei Remienei, įvairiopai prisidedančiai prie Lietuvoje vykdomų švietimo projektų ir katalikiškos veiklos. Tarp kitų veiklos sričių ji remia gimtųjų Musninkų parapiją, gimnaziją ir bendruomenę: apie tai straipsnyje „Mergaitė iš Musninkų viešėjo Tėviškėje“.

Redaktorius Edvardas Šiugžda rašo apie Vilniuje ir Kaune pristatytą monumentalų veikalą, kuriame nagrinėjami per šimtmetį Lietuvos labui nuveikti JAV lietuvių darbai (JAV lietuvių darbai Lietuvai 1918–2018 m.). Šios knygos leidybą taip pat koordinavo daugelio kultūrinių iniciatyvų sumanytoja ir vykdytoja Marija Remienė. Straipsnyje be kita ko minimas jos vadovaujamas „Draugo“ fondas, remiantis katalikiško laikraščio „Draugas“ leidybą: nepaisant sunkumų laikraštis artėja prie 110 metų jubiliejaus.

Varniuose esančiame Žemaičių vyskupystės muziejuje paminėtos kunigo kankinio Pauliaus Racevičiaus (1908–1941) 110 gimimo metinės. Joniškio gimnazijos kapeliono kun. Pauliaus Racevičiaus pavardė yra tarp kitų 114 tikėjimo liudytojų iš Lietuvos, įrašytų į Bažnyčios Martirologą. (Kastantas Lukėnas)