Savaitės apžvalga (liepos 28)
Artėjant popiežiaus Pranciškaus vizitui, portalas „LRT.lt“ apžvelgia kaip vizitui ruošiasi būsimi dvasininkai ir seminaristai, gretindami situaciją su prieš 25 metus vykusiu Jono Pauliaus II vizitu.
Savanoriais per popiežiaus vizitą pasisiūlė dvigubai daugiau žmonių nei reikia. „Lietuvos žinios“ skelbia BNS informaciją, kad iki liepos vidurio atsiliepė per 1700 žmonių, norinčiųjų tapti savanoriais, – tai kone dukart daugiau nei prašė vizito organizatoriai. Vilniaus arkivyskupijos kurijos komunikacijos koordinatorė Živilė Šeporaitytė teigė, kad žmonių, kurie nebus atrinkti į savanorių komandą, bus paprašyta prisidėti prie veiklos savo parapijose.
Į jaunimo susitikimą su popiežiumi kvies speciali giesmė. Jaunus žmones į susitikimą su popiežiumi rugsėjo 22 d. Vilniaus Katedros aikštėje kvies šiai progai sukurta giesmė „Kristus Jėzus – mano viltis“. Kaip teigia giesmės kūrėjai, jie stengėsi sukurti giesmę, kuri apjungtų visus Lietuvos jaunus žmones, rašoma Vilniaus arkivyskupijos svetainėje.
Popiežiaus vizitui besiruošiantis Kaunas virto statybų aikštele, praneša „LRT.lt“. Savivaldybė jau rūpinasi viešųjų erdvių ir gatvių tvarkymu, planuoja, kaip bus reguliuojami eismo srautai, organizuojamas viešojo transporto judėjimas.
Popiežiaus vizitui skirta svetainė paskelbė Apaštališkojo Nuncijaus Lietuvoje arkivyskupo Pedro López Quintana homiliją, sakytą Kaišiadorių katedroje, kurioje nuncijus ragino žmones atvykti susitikti su popiežiumi gyvai, o ne stebėti transliaciją per televiziją, „nes bus daug žmonių“. „Popiežius atvyksta pamatyti jūsų veidus. Šventasis Tėvas neatvyksta į Baltijos šalis tam, kad „būtų matomas“. Tam galėtų padaryti tiesioginę televizijos transliaciją iš Vatikano ir visi galėtų patogiai matyti jį savo namuose. Šventasis Tėvas Pranciškus atvyksta į Baltijos šalis susitikti su jumis, kad galėtų pasakyti, jog jis yra šalia jūsų, kad myli jus, kad galėtų pajusti jūsų jausmus, jūsų priėmimą, pajusti jūsų džiaugsmą ir šito negalima perteikti vien tik per televiziją. Padarykite taip, kad jūsų asmeninis susitikimas su Šventuoju Tėvu tikrai būtų džiaugsmo šventė“, kalbėjo nuncijus.
Trakų Dievo Motinos paveikslo vainikavimo jubiliejaus proga pristatomas 300 metų jubiliejui skirtas pašto ženklas. Tai pirmas bendras Lietuvos ir Lenkijos pašto ženklas, rašoma Vilniaus arkivyskupijos svetainėje.
Sovietams paskelbus kovą su „opiumu liaudžiai“, tikintieji susidūrė su iššūkiu – išsaugoti nuo sunaikinimo savo bažnyčias. Pačių žiauriausių sovietinių represijų metais nemaža dalis Lietuvos tikinčiųjų nepasidavė ir bandė išsaugoti tai, kas brangu: bažnyčias, religines tradicijas, savo dvasininkus. Poveikio valdžiai priemonių buvo labai mažai – iš esmės tik skundai. Po karo, maždaug 1948–1949 metais, represijų piko būta visoje Lietuvoje ir prieš visų konfesijų dvasininkus. Apie represijas ir to meto situaciją „Panevėžio balso“ publikacijoje „Už bažnyčių išsaugojimą stojo tikintieji“.
Kunigas Tomas Šernas portale „Bernardinai.lt“ gvildena patriotinių jausmų ir tikėjimo santykį, asmens kultą, ideologijas. „Stabmeldystė – nuolatos mutuojanti šio pasaulio dvasinė galybė. Ji turi vienintelį tikslą – nutolinti nuo Dievo žmogų. Kad žmogus trauktųsi tolyn nuo savo prasmės pagrindo, kad gyventų savo uždarame pasaulėlyje“, - reformatų dvasininkas rašo publikacijoje „Stabmeldystės grimasos: Lietuva Dievo vietoje“.
Barboros Žagarietės kanonizacija rūpinsis kiti kunigai. „Šiaulių kraštas“ praneša, kad Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio įsakymu keičiasi Barboros Žagarietės beatifikacijos ir kanonizacijos bylos eiga besirūpinantys kunigai. Naujuoju postulatoriumi paskirtas Kelmės švč. Mergelės Ėmimo į dangų parapijos klebonas, dekanas, kunigas Mindaugas Grigalius. Vicepostulatoriaus pareigos paskirtos Pakruojo rajono Linkuvos švč. Mergelės Marijos Škaplierinės parapijos klebonui, teologijos licenciatui Tomui Janavičiui. Barboros Žagarietės beatifikacijos byla buvo pradėta 2005 metų rugsėjo 24 dieną.
Laikraščio „Jonavos naujienos“ žurnalistė pakalbino Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonę seserį Prancišką. Jonavoje ji dirba jau vienuolika metų. Atvykusi čia kaip katechetė, subūrė Sekmadieninę mokyklą, veda vaikus, jaunuolius ir suaugusiuosius dvasinio pažinimo keliu. Porą metų Pranciška paskyrė Bukonių kaimo šeimoms ir vaikams, kad keltų jų savivertę ir pasitikėjimą Dievu bei savimi. Straipsnyje „Dažnai moteriškumas esti sužeistas“ s. Pranciška kalba apie moteriškumą, moters vaidmenį šeimoje, visuomenėje, bažnyčioje, socialines problemas.
Pasirodė trečioji kunigo Algirdo Toliato pamokslų knyga „Šeštas jausmas yra pirmas“. Tai trečioji „Žmogaus ir Dievo metų“ trilogijos knyga, liturginių A metų pamokslų ciklas. (DŽ / Vatican News)
