Liepos-rugpjūčio Artuma
Vasarinė Artuma – kaip visad ypatinga – dvigubos apimties ir išskirtinė savo tema; šįkart – skirta ne tik Trakų Dievo Motinos, Lietuvos Globėjos, metams pagerbti, bet ir pačiai Mergelei Marijai geriau pažinti. Kas nors pasakys – bet juk ir taip mes, katalikai, labai ją mylim ir gerai pažįstam! Bet ar tikrai? Taip, ypač vasarą švenčiame daug nuostabių atlaidų, susietų su Marija, o jos atvaizdas visuomenėje iki šių dienų išlikęs didingu, visa priimančios ir palydinčios motinos paveikslu. Tačiau ar bandome atvirom akim pažvelgti, kokiais būdais Marija įkvepia šių dienų moteris? Kaip suprantame jos dovaną šiandienos pasauliui? Ar galime amžinosios Mergelės melsti padėti išsaugoti mūsų šeimas ir stiprinti mūsų tikėjimą, tarpusavio vienybę? Ar mums ką nors reiškia gyventi Marijos žemėje?..
„Marijos asmenyje ir gyvenime šiandien matome Bažnyčios ir kiekvieno krikščionio paveikslą“, – sako Artumos kapelionas kunigas Artūras Kazlauskas. Jis mums padeda suprasti, kokią Mariją regime liturgijoje ir ko galime iš jos mokytis.
Diakonas Benas Ulevičius žvelgia į Mergelės vaizdinį Šventajame Rašte – kiekvienas jos aprašas, netgi Senajame Testamente atsispindinti jos buvimo nuojauta gali naujai mus nustebinti.
Klausimą, ar Lietuva vis dar išlieka Marijos žeme dabartinės visuomenės akyse, kelia istorikas Darius Baronas. Autorius gręžiasi į istoriją, kurioje atsiskleidžia Marijos kulto Lietuvoje šaknys. Mūsų tautos akimis, Mergelė nebuvo vien nuolanki – ji lydėjo mus kovoje už krikščionišką Lietuvą.
Visais laikais Marija buvo moteriškumo ikona ir pagrindinis motinos paveikslas. Tačiau kaip šis atvaizdas kinta, pasaulyje radikalėjant feminizmui? Viena Artumos kalbinta mergina teigia verčiau jau norinti matyti Mariją su šautuvu nei nuolankiai nusižeminusią; o kita, priešingai – didžiuojasi galėdama būti motinystės indu ir iš Marijos semiasi įkvėpimo. Kaip įkvėpimo ieško šiuolaikinės moterys, atsako skilties „Jaunimo iššūkis“ pašnekovės.
Romanas Kazakevičius supažindina su Mergelės Marijos apsireiškimais, kurių pastaraisiais dešimtmečiais nepaprastai padaugėjo (įdomu, kodėl?). Remdamasis Bažnyčios normomis apie apsireiškimų vertinimą, jis pateikia ir kriterijus, padėsiančius atpažinti, ar apsireiškimas yra tikras, ar žmonių dėl įvairių priežasčių išgalvotas.
Prieštaros kamuojamą pasaulietį nepaaiškinami stebuklai erzina, o neretam tikinčiajam jie tampa tikra atrama. Dogma – neginčijama tikėjimo tiesa. Marija yra Dievo Motina ir Gimdytoja, amžiams likusi Mergelė, gimusi be gimtosios nuodėmės ir po mirties su kūnu ir siela paimta į dangų. Su šiomis keturiomis Mergelei Marijai skirtomis dogmomis išsamiau supažindina teologė Vytautė Maciukaitė.
Vasaros Artumoje kalbama ir apie šeimos sukūrimo bei amžinos meilės prasmę. Klysti santuokoje – normalu, svarbiausia per ją keliauti drauge su Dievu. Kelionė prasideda dar iki santuokos, svarbu tik žinoti žingsnius. Marijos artumu džiaugiasi ir savo liudijimais pasidalijusios kelios šeimos (beje, kai po ilgo laukimo gimė dukrelė, atsidėkodami Viešpačiui už stebuklą tėvai davė jai Marijos vardą).
Gerumu visi džiaugiamės, tačiau kiekvienas turime ir nuoskaudų. Lengviau jas atleisti žinant, kad kitas tyčia nenorėjo blogo. Sunkiau – kai skaudinta buvo sąmoningai. Jei sakai, jog atleidai, tačiau neužmiršai, ar tai iš tiesų atleidimas? Ar įmanoma išsilaisvinti iš gniaužiančio praeities skaudulio? Atleidimo paslaptimis Artumoje dalijasi psichologė Zita Vasiliauskaitė.
Kaip raminamai sako tėvas Antanas Saulaitis SJ – Marija visada su mumis. Ją mes sutinkame, kad ir kur eitume, ji sergsti ligotus, globoja tikinčiuosius. Vasaros numeryje kalbama ir apie tai, kuo gyvename kasdien: simbolinė Mergelės Marijos figūra kine, skaudžios įsiskolinusių žmonių istorijos, apie kūno pokyčius informuojančios vaisingumo programos principai, ištrauka iš greitai pasirodysiančios knygos Popiežiaus Pranciškaus tiltai... Visa tai ir daugiau – liepos–rugpjūčio Artumoje.
Joana GIMBERYTĖ-JURONĖ
