Beta versija

Cerca

Vatican News
Dievo tarnas, kun. Pranciškus Budrys (1882-1937), tikėjimo kankinys Rusijoje Dievo tarnas kun. Pranciškus Budrys (1882-1937), tikėjimo kankinys Rusijoje 

Katalikų bažnyčia Rusijoje siekia kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos

Ufos (Baškirija) katalikai tiki Dievo Tarno kun. Pranciškaus Budrio kankinystės šventumu, gerbia jo atminimą ir pasiūlė jį kandidatu beatifikacijai. Beatifikacijos byla pradėta 2003 m. gegužės 31 d. Bylos postulatorius kun. Kristoforas Požarskis, Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos narys, lankosi Šiaulių vyskupijoje.

Inesė Ratnikaitė, Šiaulių vsykupija

Paskutinį liepos savaitgalį, vykstant Kryžių kalno atlaidams, Šiauliuose vieši svečias iš Sankt-Peterburgo, Dievo tarno kankinio kun. Pranciškaus Budrio (1882–1937) postulatorius, kun. Kristoforas Požarskis, tose pačiose pareigose pakeitęs kun. Aleksej Jandušev-Rumjancev.

Kunigas Pranciškus Budrys gimė 1882 m., 8 km iki Kryžių kalno - Rupeikių kaime (Šiaulių r., Meškuičių seniūnija). Šiuo metu tai Rupeikių g., prie pat Meškuičių Šv. vysk. Stanislovo bažnyčios.

Baigęs Peterburgo dvasinę kunigų seminariją, įšventintas į kunigus, buvo išsiųstas į Irkutsko parapiją. Anot postulatoriaus, tai rodė didelį pasitikėjimą jaunuoju kunigu ir jo ištverme. Kaip paprastų darbininkų vaikas, jis geriau buvo pasiruošęs sunkumams.

Tarnaujant Sibire, Kun. P. Budriui buvo lemta pergyventi pirmąją Rusijos revoliuciją (1905–1907), Pirmąjį pasaulinį karą (1914–1918), Vasario revoliuciją Rusijoje (1917) ir spalio perversmą, pilietinį karą (1918–1922) ir 1924 stalininės diktatūros įvedimą. Bažnyčia buvo persekiojama. Kunigai vienas po kito paliko Uralo parapijas, grįžo į savo gimtuosius kraštus. Kun. P. Budrys liko su tais, kuriems tarnavo. Viena po kitos prisidėjo dvasininkų paliktos parapijos, tarnystės laukas išsiplėtė iki 10 parapijų. Kun. P. Budrio aptarnautos parapijos: Irkutskas, Tiumenė, Jekaterinburgas, Čeliabinskas, Viatka, Permė, Kurganas, Zlataustas, Troickas, Kostanajus, Tobolskas, Ufa, Samara, Kazanė. 1937 m. birželio 17 d. kun. P. Budrys Ufoje areštuotas. 1937 m. gruodžio 16 d. sušaudytas kartu su 180 parapijiečių. Kun. P. Budrio apsisprendimas neišvykti iš TSRS, kur katalikų kunigų beveik nebeliko, buvo jo savanoriškas pasirinkimas kankinio daliai ir mirčiai.

Ufos katalikai tiki Dievo Tarno kun. Pranciškaus Budrio kankinystės šventumu, gerbia jo atminimą ir pasiūlė jį kandidatu beatifikacijai. Beatifikacijos byla pradėta 2003 m. gegužės 31 d. Eigoje pasikeitė net trys postulatoriai. Šiuo metu bylos eiga rūpinasi Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos narys  kun. Kristoforas Požarskis.

D. T. Pranciškaus Budrio postulatorius į Šiaulius atvyko liepos 26 d. vakarą. Penktadienį Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis su svečiu vyko į Meškuičius, kur susitiko su Meškuičių klebonu kun. Vytautu Ripinskiu, aktyviai besidominčiu kun. Pranciškaus beatifikacijos byla ir likusiais atminties pėdsakais gimtinėje. Bažnyčioje jau laukė susirinkę parapijiečiai. Sveikinimo žodį tarė Meškuičių seniūnė Jolanta Baškienė. Svečias trumpai papasakojo apie savo veiklą, pristatė Romos katalikų bažnyčios Rusijoje šventųjų kanonizacijos komisijos darbą. 2003 m. buvo sudarytas 16 Dievo tarnų sąrašas. Vėliau jis sutrumpėjo iki 9, vienas jų – Meškuičiuose gimęs kun. Pranciškus Budrys. Išleista knyga „Зерно из этой земли“ [„Grūdas iš šios žemės“ vert. iš rus. k.], skirtoje kandidatams į altorių, kurioje publikuota ir kun. Pranciškaus biografija. Parapijiečiams kun. Kristofoas Požarskis dovanojo paties sudarytą 2018 m. katalikišką kalendorių „Su Kristumi iki galo“, skirtą XX a. rusų katalikų kankiniams. Kalendoriuje publikuojamas iš Meškuičių kilusio kankinio portretas, trumpa biografija ir malda. Portretą, atvežtą iš Sankt-Peterburgo, svečias padovanojo Šiaulių vyskupijai.

Anot postulatoriaus, labai sunku rinkti duomenis apie kun. Pranciškų, nes daug kas sunaikinta. Vieninteliai randami dokumentai – KGB, NKVD archyvuose likę protokolų išrašai. Kol negavo Šiaulių vyskupo laiško, negalėjo nustatyti kankinio tautybės, nes tuometinis regioninis suskirstymas labai skiriasi nuo dabartinio, neaiškūs rusų kalba parašyti lietuviški vietovardžiai, kuriuos kitataučiams vargu ar būtų pavykę iššifruoti. Svečią nustebino, kad Šiaulių vyskupijoje jau išspausdinta ir dalijama iš rusų k. išversta malda, prašant kun. P. Budriui altoriaus garbės. Kankinio atminimas, anot postulatoriaus, svarbus, nes jie – kankiniai – rodo kelią.

Liepos 27 d. 15 val. svečias iš Sankt-Peterburgo susitiko su žmonėmis, besirūpinančiais beatifikacijos bylomis Šiaulių vyskupijoje. Liepos 29 d. koncelebruos šv. Mišias Kryžių kalno atlaiduose, pristatys atlaidų dalyviams kun. Pranciškaus Budrio beatifikacijos bylą. 

2018 liepos 28, 09:06